Vokietijos žvalgybos vadas Bruno Kahlis šią savaitę pareiškė, kad Rusija ketina patikrinti NATO ryžtą gintis, plėsdama konfrontaciją su Vakarais už Ukrainos ribų.

Pasak vokiečių žvalgybos, Rusija svarsto patikrinti, ar JAV yra nusiteikusios laikytis savo įsipareigojimų pagal NATO penktąjį straipsnį, surengdama konfrontaciją, kuri neperaugtų į plataus masto karinį susidūrimą, pavyzdžiui – pasiųsdama į Estiją „žalius žmogeliukus“, kurie esą turėtų apsaugoti tariamai engiamą rusų mažumą.

„Esame visiškai tikri ir turime žvalgybos įrodymų, kad Ukraina yra tik vienas žingsnis kelyje į Vakarus. Maskvoje yra žmonių, kurie nebetiki, kad NATO penktasis straipsnis veikia. Ir jie norėtų tai išbandyti“, – tinklalaidėje „Table.Today“ sakė Vokietijos žvalgybos vadovas.

Buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad Rusijos ketinimus prieš NATO šalis galima suskirstyti į keturis galimus scenarijus.

[[ge:lrytas:lrytas:38109359]]

L.Kasčiūnas neatmetė, kad Rusija, net ir įklimpusi Ukrainoje, gali bandyti imtis tokio lygio veiksmų prieš Baltijos šalis, kurie patektų į „pilkąją zoną“ – kad Vakarų šalys įvertintų, esą tai yra valstybės vidaus reikalas, o ne penktojo NATO straipsnio aktyvavimo reikalaujantis Kremliaus veiksmas.

Tuo metu Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pastebėjo, kad įvardyti „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijų daug kūrybiškumo nereikia – tokį scenarijų visi puikiai prisimena iš Krymo, tačiau, jo įsitikinimu, dabar Rusija prieš NATO šalis veiktų visiškai kitaip.

[[ge:lrytas:lrytas:38229912]][[ge:lrytas:lrytas:38024217]][[ge:lrytas:lrytas:38216048]]

L.Kasčiūnas: žvalgyba pradėjo kalbėti taip, kaip yra

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas L.Kasčiūnas pabrėžė, kad konvencinio puolimo prieš rytinį NATO flango su tikslu okupuoti Baltijos šalis Rusija šiuo metu neturi galimybių įvykdyti.

„Jie neturi galimybių plėtoti antros krypties tuo pačiu metu. Tai tik patvirtina mūsų žodžius apie tai, kad ukrainiečiai kiekvieną dieną laužo Rusijos karinę mašiną – nustūminėja visus blogiausius scenarijus nuo mūsų“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Tačiau hibridiniai, sabotažo, visuomenės ardymo variantai, diversinių grupių siuntimas į Baltijos šalis, kitaip tariant, „vagneriški“ scenarijai, anot politiko, yra lengviau įgyvendinami.

„Tada galima klausti, ko jie siektų – ar tai būtų bandymas sukelti chaosą ir pasitraukti, ar tai būtų bandymas suardyti visuomenę. Tai reikalauja daug daugiau pasiruošimo, nes tai yra ne tik kariuomenės, vidaus struktūrų reikalas, tai yra visuomenės pasirengimo reikalas“, – dėstė jis.

Yra ir dar vienas galimas scenarijus, kuris galėtų sukelti dilemą Vakarų šalyse.

[[ge:lrytas:lrytas:38230775]]

„Nuolat aptarinėjamas konvencinis, bet nedidelis scenarijus, kai užimama dalis teritorijos, pavyzdžiui, Narvos, Daugpilio scenarijus. Rusija užima vieną ar kitą teritoriją, tada iškelia branduolinį vėzdą ir sako – deeskaluokime. Tada Vakaruose kyla klausimai, ar reaguoti į tai, ar tai pernelyg nedidelis konfliktas, kad dėl to grėstų branduolinis susidūrimas“, – įvardijo politikas.

„Tiesa, diversinės grupės gali sąveikauti su konvenciniu scenarijumi. Jeigu visuomenėje neįvyksta rezistencija, ir civiliais apsirengę diversantai užima pagrindinius kokio nors Baltijos šalių miesto pastatus ir iš esmės kontroliuoja juos beveik neiššaudami smūgio, nes nesuveikia vidaus valstybė, komendantūros“, – pridūrė jis.

L.Kasčiūnas svarstė, kad Rusija tokio pobūdžio operacijas būtų pajėgi įvykdyti ir kariaudama Ukrainoje. Anot jo, gali būti Maskvos bandymų atlikti tokio lygio veiksmus, kad Vakarai nepasakytų, jog tai – jau penktojo NATO straipsnio aktyvavimo atvejis.

Jeigu tokios atakos tikslas būtų patikrinti, kokia būtų NATO ir JAV reakcija, L.Kasčiūnas neatmetė, kad toji reakcija Maskvai galėtų patikti.

„Gali būti, kad Vakarai pasakytų, kad tai yra valstybės vidaus reikalas, ji pati turi susitvarkyti“, – kalbėjo jis.

Visgi, L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad ir dabartinė JAV administracija darytų viską, kad tokio scenarijaus būtų išvengta.

„Dėl vienos pagrindinės priežasties – kam ponui D.Trumpui dar vienas galvos skausmas? Jis viską padarytų, kad atgrasytų nuo tokio scenarijaus“, – dėstė jis.

L.Kasčiūnas kalbėjo, kad Lietuva nuolat turi dirbti ties tuo, kad tokio pobūdžio galimos atakos jau būtų traktuojamos kaip penktojo NATO straipsnio operacija.

Vis dėlto, kodėl vokiečių žvalgyba pastaruoju metu tiek daug pradėjo kalbėti apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO šalis? Anot buvusio ministro, vokiečių žvalgyba gavo politikų leidimą kalbėti atvirai.

„Žvalgyba pradėjo kalbėti taip, kaip yra. Anksčiau ji turėjo politinį kamštį virš galvos – dabar akivaizdu, kad vokiečių žvalgyba nusprendė kalbėti, kaip yra“, – paaiškino L.Kasčiūnas.

G.Jeglinskas: viskas bus kitaip negu Kryme

Paklaustas, ar Lietuvos žvalgybos institucijų teikiama informacija sutampa su paskelbta vokiečių žvalgybos, Seimo NSGK pirmininkas G.Jeglinskas teigė, kad nors kalbama kitokiais terminais, esmė – tokia pati: žvalgyba įspėja apie galimas Rusijos provokacijas, norą patikrinti, kaip iš tiesų veiktų NATO.

„Tie „žalieji žmogeliukai“ yra faktas, tai nėra nieko naujo, jie jau išbandyti Kryme – viskas logiška, ką sako vokiečių žvalgyba. Tačiau tokių scenarijų galima prisigalvoti begalybę – gali būti „žalieji žmogeliukai“, gali būti juodi, rudi, gali jūra atplaukti, gali per sausumą. Yra įvairių scenarijų“, – naujienų portalui Lrytas sakė G.Jeglinskas.

NSGK pirmininkas sutiko, kad Rusija norėtų išbandyti JAV įsipareigojimą NATO, tačiau tuo pačiu G.Jeglinskas pastebėjo, kad realiai signalų apie tokius ketinimus dabar nėra – pirmiausiai, anot jo, prieš tokią operaciją būtų ruošiama informacinė erdvė.

„Vis dėlto tokiai operacijai atlikti reikalingas ne tik pajėgumas, ką turbūt bet kuri šalis turi – „žaliųjų žmogeliukų“ kiekviena šalis turi, todėl tai yra ne apie galėjimą, o apie tai, kaip paruoši informacinę erdvę.

[[ge:lrytas:lrytas:38230776]]

Pradedi dirbti prie naratyvų, turi būti skelbiama, kad rusų mažuma yra engiama nacistinės Estijos, Latvijos ar Lietuvos“, – pabrėžė jis.

Jeigu jau bus girdimi signalai, kuriuos pateiks Lietuvos žvalgyba, kad ruošiama tokio lygio provokacija, tuomet prasidėtų šalies diplomatų darbas kelti šį klausimą NATO lygmenyje.

„Nes viskas apie rusų mažumas, rusiškai kalbančių žmonių skaičius Baltijos šalyse nėra taip natūraliai žinoma Vakaruose, todėl turime dirbti NATO – tai yra mūsų ambasadorių, karinių atstovų reikalas iškelti tuos klausimus“, – nurodė NSGK pirmininkas.

Tačiau G.Jeglinskas teigė manantis, kad Rusija, jeigu mėgintų NATO vienybę, nebekartotų „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijaus.

„Šiuo metu yra kiti scenarijai, apie kuriuos mes net negalime pagalvoti, kuriais Rusija gali išbandyti NATO – ar tai būtų per jūrinę dimensiją, ar kibernetines atakas. Tas pats kinetinis atvejis, bet nebūtinai su „žaliaisiais žmogeliukais“, kaip mes visi išmokome iš Krymo atvejo.

Turime būti ne tik budrūs, bet ir nuolat savęs klausti, ar viską darome, ar iš tiesų mąstome „už dėžutės ribų“. Jeigu galvojame, kad viskas pasikartos kaip Kryme, tai faktas, kad taip nebus – bus kitaip. Turėsime rasti procedūrą, kaip atgrasyti tokius veiksmus. O svarbiausias atgrasymo elementas yra NATO vienybė“, – įsitikinęs G.Jeglinskas.

O kol kas, anot NSGK pirmininko, nėra jokių realių ženklų dėl NATO vienybės skilinėjimo.

„JAV išlieka ta sąjunginkė, kuri yra įsipareigojusi NATO, nemažina savo dalyvavimo NATO operacijose, NATO planavime, nėra nuėjimo nuo viso sprendimų priėmimo proceso, apie kurį kažkas kalba“, – patikino jis.

Po vokiečių žvalgybos žinios – Lietuvos politikų reakcija: šį kartą Rusija veiktų kitaip