Seime vykusios Vyriausybės valandos metu A.Butkevičius kreipėsi į premjerą Gintautą Palucką ir ministrą K.Budrį. Jis teigė vasario mėnesį Lietuvoje du kartus susitikęs su Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovais. Tuo metu, anot politiko, atrodė, kad kinai svarsto apie santykių su Lietuva atnaujinimą.
„Galiu pasakyti, kad Kinija buvo nusiteikusi ieškoti ryšių, stiprinti ir gal atnaujinti ryšius tarp Lietuvos ir Kinijos. Bet pirmadienį buvau informuotas, kad Kinijos ambasados darbuotojai informavo Užsienio reikalų ministeriją ir su Lietuva atsisveikino, ir jokių ryšių artimiausiu metu nesiruošia užmegzti“, – pasakojo A.Butkevičius.
Jis klausė, kodėl taip nutiko ir kas konkrečiai pasikeitė.
„Visus vykstančius pokalbius ar derybas, kurias mes vedame, kurios nevyksta viešai, esu pasiruošęs pristatyti – ar tai būtų Užsienio reikalų komiteto posėdis, ar kitas formatas, ir pasidalinti.
Patys principai ir tai, ko Lietuva nori, siekia, buvo ne kartą pakartoti. Norime santykių normalizavimo. Kamuolys nebuvo mūsų pusėje. Apsikeitimas nuomonėmis įvyko. Kinija peržiūrėjo mūsų diplomatinės atstovybės statusą Pekine, dėl ko mūsų diplomatai turėjo išvykti iš Pekino, norime tą situaciją atstatyti į buvusią prieš tai.
Ir lygiai taip pat siekiame, kad visų užsienio valstybių diplomatinis personalas Lietuvoje būtų teisėtai, turėtų diplomatinį imunitetą, normalias sąlygas veikti. Ir kad negalėtume turėti kokių nors situacijų, kurios galėtų sukelti žalą, galų gale, ir tiems patiems žmonėms. Siekiame to išvengti.
Tokias sąlygas, tikiuosi, mums pavyks užsitikrinti tiek mūsų diplomatams Pekine, tiek Kinijos diplomatams, kai jie atvyks į Lietuvą, galės būti akredituoti, kai veiks pagal Lietuvos įstatymus apibrėžtoje, diplomatinėje atstovybėje. Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos yra. Diplomatinis atstovavimas yra probleminis. Ir ne dėl Lietuvos kaltės“, – atsakė K.Budrys.
Premjeras G.Paluckas į šį klausimą neatsakė.
Į situaciją socialiniuose tinkluose vėliau sureagavo konservatorius Matas Maldeikis, pasidžiaugęs, kad kinai patys nebenori atnaujinti santykių su Lietuva. Eiti į draugystes su jais, anot politiko, nėra prasmės.
„Puiku. Lietuvai nereikės vaidinti, kad draugystė su režimu, kuris vienu mygtuku išjungia tavo eksportą, gali būti „normali“ politika. Kai bendradarbiavimo iniciatyvas lemia ne rinkos taisyklės, o Komunistų partijos kaprizai, tiksliai žinai, ką reiškia „rizikų valdymas“. Realybėje tai – nuolatinė šantažo būsena.
Taigi, ačiū, Xi. Tęsiam savo kursą. Tik įdomu, kodėl pasikeitė Kinijos strategija ir kokia ji“, – rašė M.Maldeikis.
Socialdemokratai savo rinkiminėje programoje žadėjo siekti normalizuoti santykius su Kinija.
Tiesa, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis neseniai teigė, kad Lietuva neatkurs buvusių dvišalių santykių su Kinija. Tačiau politikas mano, kad juos yra įmanoma normalizuoti. Visgi parlamento vadovas pabrėžė, kad pats Pekinas nerodo tokių pastangų.
„Buvusių santykių mes ir neatkursime, bet turėti tuos pačius santykius, kaip turi visos kitos likusios Europos Sąjungos valstybės – tai įmanoma tai padaryti. Bet kada tai bus – net sunku pasakyti ar bus apskritai“, – komentavo S.Skvernelis.
Parlamento pirmininkas akcentavo, kad Kinija turi aiškią poziciją Rusijos ir jos vykdomo karo prieš Ukrainą atžvilgiu. Dėl šių priežasčių, svarstė jis, ir nėra didelių pastangų atkurti dvišalius Lietuvos ir Kinijos santykius.
„Kinijos pozicija yra labai aiški ir ji turbūt nekintanti. Šioje situacijoje, šiuo metu, kada įvyko Rusijos plataus masto invazija ir karas į Ukrainą, Kinijos buvimas Rusijos sąjungininku išties daro situaciją problematišką. Dėl to, matyt, jūs nematote pastangų tuos santykius atkurti“, – pridūrė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis įsitikinęs, kad iki tam tikros ribos Lietuva ir Kinija santykius atkurti gali.
„Turėkime omeny, kad Kinija yra antras pagal dydį pasaulio žaidėjas, tai yra globalus pasaulio žaidėjas. Tam tikri santykiai turėtų būti ir ekonominiai, dėl politinių – galbūt sudėtingiau. Turėtume toliau judėti į priekį“, – prieš mėnesį „Žinių radijui“ teigė D.Matulionis.
Savo ruožtu buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė nemano, kad apskritai reikia stengtis dėl kinų, remiančių Rusiją kare su Ukraina.
„Aš galiu tik pasakyti, kad turbūt visiems reikėtų prisiminti, kas dalyvavo Maskvoje per den pobedy (Pergalės diena, liet.), kas padeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą, kas tiekia jai ginklus ir kitokią neginkluotą ekonominę pagalbą. Tai visiškai aišku, kas yra draugas ir kas yra potencialiai mums priešas“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Kadenciją baigusi prezidentė taip pat išsakė ir savo nuomonę apie ankstesnius S.Skvernelio ir G.Palucko pareiškimus, kad lūkesčiai dėl santykių su Taivanu neišsipildė.
„Nereikia užsikelti lūkesčių, kur nereikia, ir iki tokio lygio, kur taip pat neįmanoma. Mes turime galimybę ne tik su pačiu Taivanu, bet ir per Taivaną bendrauti su tuo regionu, kur dabar išplėtėme santykius, t.y., Pietų Korėja ir kitos valstybės“, – sakė D.Grybauskaitė.
„Mums tikrai nereikia ieškoti ir mėginti bendrauti su šalimis, kurios potencialiai remia Rusijos imperializmą ir potencialiai agresyvų elgesį su mumis“, – pažymėjo ji.
2021 metų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija.
Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
G.Paluckas anksčiau buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.