Seimo opozicijos manymu, tai, kad valdančioji dauguma atmetė pačios Vyriausybės siūlymą, rodo, kad premjeras Gintautas Paluckas nebekontroliuoja situacijos, o valdantieji nepasitiki savo užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
L.Kasčiūnas: premjeras nekontroliuoja situacijos
Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, kad konservatoriai patobulins šį Vyriausybės projektą, registruos ir kitą savaitę įtrauks jį į opozicinę darbotvarkę.
Susiję straipsniai
„Vyriausybė jau pritarė šiam siūlymui, tik kažkas stringa valdančioje daugumoje, akivaizdu. Jeigu žiūrėtume procesą komitetuose, kas vyksta dėl mokesčių, tai akivaizdu ir tai, kad premjeras nebekontroliuoja valdančiosios daugumos“, – kalbėjo L.Kasčiūnas
Konservatorių vedlys svarstė, kad toks sprendimas susijęs su „Nemuno aušra“.
„Turime labai įdomią konsteliaciją valdančiojoje daugumoje. Yra „Nemuno aušra“, kuri anksčiau balsavo prieš ribojančias priemones. Gal čia jų reikalavimas? Gal socialdemokratų tarpe yra kažkokių kitokių nuomonių? Sunku pasakyti. Tačiau tai rodo, kad premjeras silpsta kaip politinė figūra“, – kirto L.Kasčiūnas.
I.Šimonytė: galima vertinti kaip nepasitikėjimą
Ekspremjerė I.Šimonytė teigė, kad tokį Seimo žingsnį galima vertinti kaip nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
„Projektas yra pateiktas Vyriausybės, Kęstutis Budrys, kiek žinau, tebėra Vyriausybės narys. Turbūt, kad tai galima vertinti ir kaip nepasitikėjimą Vyriausybės sudėtyje esančiu užsienio reikalų ministru, kuris šitai siūlo ne pirmą kartą“, – teigė I.Šimonytė.
Pasak jos, šio projekto išbraukimas iš darbotvarkės gali sudaryti teisinį vakuumą, jei nebus pratęsti europiniai ribojimai Rusijai ir Baltarusijai.
„Tuos apribojimus galima taikyti naudojant išimtis ir jas reikia taikyti. Jeigu susiklostytų tokia situacija Europos Sąjungoje (ES), kad kiltų sunkumų pratęsti dabar galiojančias sankcijas, nenoriu vis dar tikėti, kad čia yra kažkokia pikta valia sudaryti teisinį vakuumą, kada nebėra jokio europinio reguliavimo ir dar nėra jokio tinkamo nacionalinio reguliavimo“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Nežinau, kokios yra tikrosios priežastys, bet tai tikrai ne teisės departamento pastabos, kadangi tas pastabas įvertina komitetai. (...) Dėl projektų pastabos būna visada, tam yra komitetai, kurie jas įvertina ir tuos projektus patobulina“, – pabrėžė konservatorė.
Prasidėjus ketvirtadienio posėdžiui, I.Šimonytė siūlė į darbotvarkę grąžinti seniūnų sueigoje išbrauktą klausimą dėl galimybės taikyti nacionalinius ekonominius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Visgi, 38 parlamentarams balsavus už, 33 – prieš ir 36 susilaikius pasiūlymas buvo atmestas.
R.Žemaitaitis: jokių problemų nėra
Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikino, kad sankcijų paketui būtų buvę pritarta, tačiau siekiama europinio sprendimo.
„Jokių problemų nėra, yra klausimas, nuo kada jos įsigaliotų ir būtų įgyvendintos. Tarp Joninių tą savaitę vyks Europos Sąjungos Vadovų taryba. Ten kaip tik bus diskusijos dėl kito posėdžio, ar Europos Sąjunga toliau pratęsia sankcijas. Liepos mėnesį antrą savaitę vėl turi būti Vadovų taryba, ir joje turi būti priimtas sprendimas, ar taikome, ar ne.
Jeigu Vengrija ar kita ES valstybė pritaiko veto teisę, tai automatiškai Europoje nepriimamos sankcijos, ir tokiu atveju Lietuva turi jas priimti.
Palaukime. Grįžta prezidentas, premjeras per kitą savaitę turi pasišnekėti su kitų valstybių premjerais, kokios yra pozicijos, ar yra tikėtina, kad bus veto, ar ne, ir jeigu bus, šauksime neeilinį Seimo posėdį ir ypatingos skubos tvarka bus svarstomas šitas klausimas“, – paaiškino R.Žemaitaitis.
„Tiesiog esame papuolę į spąstus, kadangi liepą Seimas neposėdžiauja, o kaip tik liepos mėnesį renkasi Vadovų taryba. Turime force majeure situaciją“, – pridūrė jis.
G.Jeglinskas: tai yra labai liūdna situacija
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, valdančiųjų demokratų frakcijos atstovas Giedrimas Jeglinskas kalbėjo, kad iš Vyriausybės atėjęs projektas buvo geras ir suderintas.
„Žinome, kad ten buvo viena frakcija, kuri labiau priešinosi tam, bet tikiuosi, kad tai sugrįš į Seimo salę labai greitai“, – apie „aušriečius“ užsiminė G.Jeglinskas.
Paklausus, ar tai nerodo nepasitikėjimo užsienio reikalų ministru, G.Jeglinskas taip pat pastebėjo premjero atsakomybę.
„Klausimas yra paties premjero. Jeigu Vyriausybė atneša šį dokumentą į Seimą, ir dabar jau jį priduosime, kodėl premjeras nerodo lyderystės? Mes nematome lyderystės iš premjero. Tai yra labai liūdna situacija“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
G.Jeglinsko neįtikino ir „aušriečių“ argumentai apie europines sankcijas – anot jo, 18 sankcijų paketas praeis, bet reikia kalbėti ir apie nacionalines sankcijas.
„Tai yra tik būdas, įrankis, jeigu Europoje sankcijų paketas žlunga, mes turime teisę, Vyriausybė turi teisę įsijungti į sankcijų pateikimą“, – paaiškino G.Jeglinskas.
„Labai diskredituojame save, kai šį sutartą dokumentą, kuriam pritarė Vyriausybė, nesugebame jo net pateikti į Seimą“, – pridūrė jis.
G.Paluckas: nematau jokios dramos
Premjeras Gintautas Paluckas teigė šioje situacijoje nematantis jokios dramos.
„Čia yra pučiamas kažkoks keistas burbulas, nes dėl sankcijų sprendimą šiandien gali priimti Seimas, ir Seimas yra priėmęs sprendimą pratęsti jas metams. Ir jeigu taip atsitiktų, kad ES nesugebėtų pratęsti sankcijų, tai Seimas gali neeilinės sesijos metu susirinkti į posėdį ir priimti sprendimus.
Siūlomas vienintelis pataisymas, kad iš esmės Seimui nereikėtų rinktis į neeilinį posėdį ir Vyriausybė galėtų priimti tą sprendimą už juos. Nematau jokios dramos“, – kalbėjo G.Paluckas.
Premjeras aiškino, kad URM siūlymas padarytų šį procesą šiek tiek trumpesniu ir efektyvesniu, bet tai, anot jo, yra Seimo valioje nuspręsti, ar parlamentarai norėtų patys susirinkti ir įvertinti aplinkybes, ar patikėti šį darbą Vyriausybei.
„Pučiamas burbulas lygioje vietoje. Nematau jokios dramos“, – teigė jis.
Anot premjero, sankcijas reikia išskirstyti į dvi dalis – individualias, taikomas asmenims, ir į sektorines.
„Dėl individualių sankcijų problemų nėra net ir vienai šaliai priimti tokius sprendimus – neįleisti tokių asmenų ar riboti disponavimą turtu tiems asmenims. Tačiau dėl sektorinių sankcijų yra reikalingas regioninis sprendimas.
Jeigu regioninio sprendimo nėra, sektorinės sankcijos prasmės neturi, nes jos bus nepaveikios, vienai šaliai generuos ekonominę žalą, tačiau rezultato jokio nebus pasiekta. Dėl šios priežasties ir yra siekiama susitarti arba bent jau aptarti, jeigu susiklostytų tokios aplinkybės, kurios regiono šalys būtų linkusios priimti sektorinius apribojimus“, – kalbėjo premjeras.
„Jeigu nėra regionino sutarimo, vadinasi, viena šalis tikrai netaikys sektorinių sankcijų“, – pridūrė jis.
G.Paluckas sureagavo ir į L.Kasčiūno žodžius, kad jis, kaip politinė figūra, silpsta ir nieko nekontroliuoja.
„L.Kasčiūno pozicija man nėra labai svarbi. Manau, kad jis turi atsakyti į kitus klausimus, kodėl jis grasina kitiems Seimo nariams ateiti su savo draugų grupe ir juos pamokyti. Manau, kad toks elgesys Seimo nariui apskritai nėra tinkamas, bet kiekvienas renkasi savo būdą daryti, leiskite taip pasakyti, politiką“, – kalbėjo G.Paluckas, pridūręs, kad jis jaučiasi puikiausiai kontroliuojantis situaciją.
Premjeras atsakė ir valdančiosios koalicijos partnerio G.Jeglinsko kritiką, kad jam trūksta lyderystės sankcijų klausimu.
„Lyderystė sankcijų klausimu yra aiškiai išreikšta Vyriausybės nutarimu – tai yra perduotas Seimui svarstyti įstatymo projektas“, – kalbėjo jis.
Kas įvyko?
Primename, kad ketvirtadienį Seimui buvo planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.
Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.
Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.
Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais.
URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija.
Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.