Per Gedulo ir vilties dienos minėjimą Seime – valdančiųjų akibrokštas

Tiesa, M.Lingė pastebėjo, kad ir kiti valdančiosios koalicijos nariai į minėjimą neatvyko – anot jo, renginyje pasirodė tik trys socialdemokratai, du demokratai, ir nė vieno „Nemuno aušros“ atstovo.

„Gan slogus jausmas Seime, minint Okupacijos ir genocido dieną. Pats minėjimas gražus ir jautrus, tačiau jei gerai suskaičiavau – iš 85 valdančiųjų dalyvavo vos 5, iš kurių 2 sakė oficialias kalbas. Trys socdemai, du demokratai ir nė vieno iš aušros. Iš 15 Vyriausybės narių – tik 4.

Įvertinus, kad išvakarėse socialdemokratai pasiūlė stabdyti dekomunizavimo procesą, šios dienos nesureikšminimas atrodo kaip sąmoningas apsisprendimas ir komunistinio tvaiko manifestas prieš istorinę atmintį.

Dar daugiau – socialdemokratai masinius trėmimimus atmenantį savaitgalį iškeitė į partinį sąskrydį. Tiesa, apie jį viešai neskelbia, bet gerai, kad yra viešieji pirkimai, tai bent jie kažką paviešina.

Tuo metu kai Seime gerbtos sovietinių represijų aukos, socialdemokratai, ko gero, riaumodami tampė virvę, ar krykštaudami šokinėjo maišuose“, – savo feisbuko paskyroje rašė M.Lingė.

Anot jo, panašiai elgėsi ir sovietinė valdžia birželio viduryje organizuodama pionierių stovyklas, „subotnikus“ ar socialistinio darbo žygius, slopinant reikšmingos tautos dalies trėmimo atmintį.

„Mieli socialdemokratai, ko gero, tai vadins atsitiktinumu, nevertu sureikšminimo, bet visa tai panašiau į sąmoningą politinę nejautrą bei akibrokštą, menkinant Lietuvos okupacijos žalingus padarinius.

Nebanalus teiginys, kad atmintis gyva, kol ji liudijama. Kai nustojama liudyti ar net padedama ją trinti silpsta tiek tautinė tapatybė, tiek atsparumas agresoriaus provokacijoms“, – pridūrė jis.

Tiesa, minėjime dalyvavo socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gintautas Paluckas, taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Ekspremjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu sureagavo ir į grupės socialdemokratų siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją.

„Sutikit, pasiūlyt likviduot desovietizacijos komisiją Birželio 14-osios išvakarėse yra, kaip sakoma, „žinutė“. Žinutė visiems tiems, kas dešimtmečius saugojo tiesą apie Lietuvos istoriją, už tą tiesą kentėjo ir mirė. Pamirškim, pamanyk, kas čia tokio ta kolūkiečių g-vė kokioj socdemų valdomoj savivaldybėj, gi „ir tada dirbome Lietuvai“.

Nežinau, kada jūs esat tikri – ar skelbdami vien teisingus žodžius savo pranešimuose spaudai Lietuvai svarbiausių dienų proga, ar įnirtingai maitindami vergą ir prisitaikėlį savo viduje“, – savo feisbuko paskyroje rašė I.Šimonytė.

„Na, bet jeigu partijos sąskrydį planuoji Birželio 14–15, tai gal visi kiti klausimai tampa beprasmiai. Geriau būtų net nevaidint, kad rūpi. Sąžiningiau tiesiai sakyt, kad svarbiau už atmintį yra „prasikepti šašlo“, – pridūrė ji.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos okupaciją ir po metų, 1941 metų birželio 14 dieną, įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Gyvuliniuose vagonuose iš šalies buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietų okupacijos metais Lietuva iš viso neteko apie 800 tūkst. gyventojų. Maždaug 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato.

Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies piliečių.

Gedulo ir vilties diena Lietuvoje yra minima birželio 14-ąją, o Okupacijos ir genocido diena – birželio 15-ąją.