Šešėlį prezidentui G.Nausėdai metusi ir daugybę aštrių diskusijų sukėlusi Valstybės saugumo departamento (VSD) vadinamojo pranešėjo istorija žlugo.
Ją sužlugdė patys tyrėjai – vien iš konservatorių sudaryta ir tuomečio Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako vadovauta laikinoji komisija.
Prieš metus priimtas Seimo nutarimas dėl komisijos sudarymo ir jos išvadų patvirtinimo nustojo galioti Konstitucinio teismo sprendimu.
Priminė tualetinį popierių
Praėjusią savaitę KT paskelbė, kad pati komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją, o tai, ką ji turėjo ištirti, buvo neaišku ir itin abstraktu.
Komisijos išvadas, kuriose buvo užsiminta ir apie tai, kad prezidentas G.Nausėda sulaužė priesaiką, Seimas patvirtino praėjusių metų birželį.
Jau tuomet teisininkai ir politikos apžvalgininkai sunkiai rado terminų šioms išvadoms apibūdinti.
„Jie tvirtina, kad tai yra teisės dokumentas, o ne šiaip popierius, skirtas vienai vietai nusišluostyti“, – tada stebėjosi „Lietuvos ryto“ kalbintas politikos analitikas Marius Laurinavičius.
Po Konstitucinio teismo sprendimo feisbuke jis rėžė: „Melagių komisija, kitaip jos nevadinau ir nevadinsiu. Štai ko prisidirbi, kai vien siauri politiniai interesai rūpi.“
Pernai birželį Seimo patvirtintas komisijos išvadas tuomet melagingomis vadino ir Prezidentūra, ir VSD.
Nusivylė ir pranešėjas
Seimo komisija tyrė 2019 metų prezidento rinkimų aplinkybes, o jai vadovavęs V.Bakas šių rinkimų metu buvo vieno iš kandidatų Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas.
„Siekiant, kad laikinoji komisija parlamentui pateiktų išsamią, objektyvią informaciją, jos nariais neturėtų būti skiriami Seimo nariai, kurių dalyvavimas sukeltų pagrįstų abejonių dėl pačios komisijos ir surinktos informacijos objektyvumo“, – aiškino Konstitucinio teismo pirmininkas Gintaras Goda.
Pranešėju vadinto buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją tikrinusi laikinoji Seimo komisija net neapklausė jo pranešimuose ne kartą minėto M.Laurinavičiaus.
Analitiko pranešimus niekais pavertusiais vadinamaisiais Seimo tyrėjais nusivylė ir pats T.Gailius.
„Konstitucinis teismas pasakė, kad netinkamai suformuota komisija, kad netinkami klausimai, kad jie nepakankamai aiškiai suformuluoti ir nubrėžtos ribos. Iš to gimsta neteisė.
Gaila, kad valstybinės institucijos nekompetentingai atlieka darbą“, – sakė buvęs VSD pareigūnas.
Neaišku, ką turėjo tirti
Konstitucinis teismas pažymėjo, kad Seimo laikinajai komisijai nebuvo pavesta ištirti konkrečių valstybės svarbos klausimų.
„Komisijai pavestas atlikti parlamentinio tyrimo objektas yra apibrėžtas pernelyg plačiai ir abstrakčiai.
Klausimų formuluotės leidžia komisijai pačiai nustatyti tyrimo objektą, taip galimai nukrypstant nuo nutarimo tikslų“, – aiškino KT pirmininkas G.Goda.
Komisijai taip pat nebuvo aiškiai nurodyta, kokia 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų aplinka, jos nariai ir informacija apie rėmėjus bus vertinama.
Tyrime buvo kalbama apie SEB banko klientams galimai darytą poveikį skatinant juos paremti vieną ar kitą politiką, tačiau kurie klientai bus tiriami, nenurodyta.
Neaišku ir kokių Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančių asmenų įtaką 2019 m. prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui ar jo rinkimų štabo nariams turėjo tirti ši komisija.
Abejojo objektyvumu
Nepaisydamas tokio KT sprendimo buvęs Seimo narys V.Bakas teigė, kad komisijos išvados vis tiek yra reikšmingos.
„Išvados kelia svarbius klausimus dėl to, kaip 2018–2019 metais galėjo būti renkama informacija apie kandidatus į prezidentus, kokią įtaką darė baltarusiškomis trąšomis prekiaujantys asmenys kandidatui ir prezidentui, ar žvalgybos institucijų veiksmai buvo tinkamai kontroliuojami, ar valstybė užtikrino pranešėjo apsaugą“, – dėstė buvęs komisijos vadovas.
KT suabejojus, ar 2019 metų prezidento rinkimų metu S.Skvernelio rinkimų štabui vadovavęs V.Bakas galėjo būti objektyvus komisijos pirmininkas, buvęs Seimo narys ėmė svarstyti apie paties teismo nešališkumą: „Du nutarimą pasirašę teisėjai buvo skirti prezidento, kurio veiksmai, be kita ko, buvo tyrimo objektas.“
Jis nurodė, kad šie du teisėjai – G.Goda ir Giedrė Lastauskienė.
Kas atsiprašys už šmeižtą?
KT pripažinus, kad ir komisija, ir jos išvadas patvirtinęs Seimo nutarimas yra antikonstituciniai, politikai ėmė reikalauti šias išvadas paskelbusių tyrėjų atsiprašymo.
„Komisija su plačios apimties klausimais, savo politikavimu ir bandymu daryti įtaką rinkimų kampanijai jau tada atrodė antikonstitucinė.
Labai džiaugiuosi, kad dabar KT padėjo tašką toje visoje šmeižto kampanijoje.
Iš esmės buvo bandoma apšmeižti G.Nausėdą, komisijos išvadomis buvo apšmeižti ir specialiųjų tarnybų vadovai“, – teigė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė.
Politikės nuomone, V.Bakas galbūt nuoširdžiai norėjo ištirti pranešėjo T.Gailiaus pateiktą informaciją, tačiau juo pasinaudojo konservatoriai, kurie ir turėtų atsiprašyti prezidento ir institucijų už paskleistą šmeižtą.
Tuometės valdančiosios daugumos atstovų atsiprašymą norėtų išgirsti ir Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas: „Akivaizdu, kad tuomečiai valdantieji su konservatoriais priešakyje, pažeisdami įstatymus, sukūrė komisiją ir ją naudojo politiniams tikslams – bandė pakenkti pareigas einančiam ir rinkimuose dalyvaujančiam prezidentui.
Savo politinius tikslus jie iškėlė aukščiau už nacionalinius valstybės interesus.“
Beje, tuometė Seimo pirmininkė, valdančiajai koalicijai priklausiusio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad jai buvo kilę klausimų dėl komisijos vertinimo, ypač tos dalies, kur užsiminta, jog prezidentas G.Nausėda esą sulaužė priesaiką.
Parlamentarai paskelbė griežtas išvadas
Praėjusių metų birželį Seimas pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios tyrimo komisijos išvadoms, kuriomis buvo konstatuota, kad tuometis VSD vadovas D.Jauniškis talkino tuomečiam kandidatui į prezidentus G.Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.
Seimo nariai padarė išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G.Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, trukdė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas metė šešėlį ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo L.Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją ir klaidindamas komisijos narius.
Parlamentinio tyrimo metu esą paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus finansuojant tuomečio kandidato G.Nausėdos rinkimų kampaniją.
Taip pat aiškinta, kad G.Nausėda ir jo rinkimų štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu jis šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl atskleistos pranešėjo T.Gailiaus tapatybės – konstatuota, kad už tai tiesiogiai yra atsakingas VSD direktorius D.Jauniškis.