„Tai parodo, kaip kai kuriais atvejais institucijos negeba susitarti, kai negali vieno paprasto besiblaškančio lokio po Vilniaus miesto gatves surasti“, – stebėjosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Politikas svarstė, kad institucijoms greičiausiai pritrūko žinių arba noro operatyviai spręsti šią situaciją, galbūt specialistai gynėsi biurokratija ar šalyje egzistuojančiais įstatymais.
Tuo metu AKK pirmininko pavaduotoja, konservatorė Aistė Gedvilienė taip pat aiškino, kad Lietuvoje iki šiol tiesiog nebuvo sukurto algoritmo, kaip aplinkosaugininkams reikėtų elgtis su mieste klaidžiojančia meška.
Savo ruožtu gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, kaip šioje situacijoje turėtų pasielgti atsakingos institucijos, o tuo pačiu įvertino, kas institucijoms sutrukdė veiksmų imtis jau anksčiau.
Gamtininkas taip pat atsakė, kokią iš tiesų grėsmę mieste ir tarp gyvenamųjų namų besiblaškanti meška kelia gyventojams.
Kuo toliau, tuo daugiau tokių atvejų bus
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L.Jonauskas teigė, kad visuomenės pasipiktinimas institucijomis dėl jų neveiksnumo šioje situacijoje yra visiškai pagrįstas.
„Man lygiai taip pat trūksta institucijų lyderystės, kurios pirmiausiai nuramintų žmones ir imtųsi veiksmų plano. Tas laukinis gyvūnas, juo labiau, rudasis lokys, tam tikrais atvejais gali būti pavojingas. Miestas yra nenatūrali jo gyvenamoji teritorija, todėl patyręs stresą toks laukinis žvėris gali padaryti žalos – gali nutikti nelaimė. Juo labiau, klausimas, ar jis randa kur susirasti maistą“, – naujienų portalui Lrytas komentavo L.Jonauskas.
„Vienareikšmiai tas lokys turi būti surastas, užmigdytas ir išvestas į miškus, didesnius masyvus, toliau nuo žmonių gyvenamųjų teritorijų“, – pridūrė jis.
L.Jonauskas svarstė, kad nepaisant to, kad Lietuvoje jau 20 metų į Vilnių vis atklysta įvairūs, dideli laukiniai gyvūnai, kaip, pavyzdžiui, briedžiai, tačiau vis dar nėra aiškaus algoritmo, kaip tokiais atvejais elgtis.
„Kuo toliau, tuo tokių atvejų gali būti ir daugiau, nes neblogai padirbėta saugant gyvąją gamtą, atsiranda vis daugiau laukinių gyvūnų – tie patys rudieji lokiai grįžta į Lietuvą, kur anksčiau ir gyvendavo, kol nebuvo išmedžioti“, – pasakojo jis.
L.Jonauskas vylėsi, kad Aplinkos apsaugos ministerija, pirmadienį nuo ryto posėdžiavusi su įvairiais specialistais, pagaliau imsis veiksmų.
„Aplinkos ministerija nuo pat pradžių turėjo imti iniciatyvą į savo rankas ir sukoordinuoti visas institucijas, surasti lokį ir perkelti į saugią teritoriją“, – įsitikinęs jis.
Nauja patirtis
Kita Seimo AKK narė, konservatorė A.Gedvilienė kalbėjo, kad Lietuvos specialistai tiesiog neturi patirties su meškomis.
„Tai yra naujos patirtys, kai toks gyvūnas, kaip meška, Lietuvoje ateina iki miestų, todėl ta pirma reakcija, kokia ji turėtų būti, kaip mes visi įsivaizduojame reikėtų elgtis su meška, dar nėra toks paprastas klausimas Lietuvoje“, – naujienų portalui Lrytas komentavo A.Gedvilienė.
„Faktas, kad nenorėčiau, jog kas nors nukentėtų – ar tai būtų miestiečiai, gyventojai, ar pati meška. Reikia ieškoti būdo, kaip tą meškutę išginti iš miesto su kuo mažesne įtaka ir žmonių gyvenimo natūraliai tėkmei, ir tos pačios meškos“, – pridūrė ji.
Politikė pabrėžė, kad patyręs stresą laukinis gyvūnas paprastai pradeda elgtis neprognozuojamai, todėl grėsmė išlieka.
„Reikia sutikti, kad žinių gali stigti, kaip konkrečioje situacijoje reaguoti – tai yra laukinis gyvūnas, ne bet koks, tai yra meška, kuri reta dar Lietuvoje, retai sutinkama, todėl reikia visų specialistų įsitraukimo, ir kuo greitesnio pasitarimo, kad būtų rasti geriausi sprendimai“, – kalbėjo politikė.
Įvertino pavojų
Tuo metu gamtininkas D.Makavičius savo ruožtu kalbėjo, kad šiuo metu logiška institucijų veiksmų seka būtų mešką surasti, identifikuoti, užmigdyti ir perkelti į saugią vietą. Varymo būdu, anot eksperto, meška miesto nepaliks.
„Esame atpratę nuo meškų Lietuvoje, nes jos ilgą laiką nebuvo pastovios gyventojos. Tiesiog neturime žmogiškųjų įgūdžių, kaip su ja elgtis. Briedis, elnias, šernas, nors ir yra už tą meškutę, kiek mačiau nuotraukoje, net didesni, o briedis mieste gali būti pavojingesnis už mešką, bet dabar pati meška yra paklydusi toje teritorijoje, nesugeba susiorientuoti, kaip iš jos ištrūkti“, – naujienų portalui Lrytas pasakojo D.Makavičius.
Nors dabartinė veiksmų seka – visiškai logiška ir akivaizdi, meškos vieta irgi žinoma, bet institucijos veiksmų nesiima jau kelias dienas. Kaip tai reikėtų aiškinti?
„Matyt, nėra įstatyminės bazės, kas turėtų tai daryti, kaip turėtų tai daryti, už kokias lėšas ir kokios institucijos – matyt, jos nesusikalba tarpusavyje. Yra Veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra – visokių institucijų Lietuvoje yra daug“, – pastebėjo gamtininkas.
Anot jo, Lietuvos ekspertai turėjo patirties su briedžiais ar šernais, tačiau meška gali bandyti bėgti, plaukti, lipti.
Tačiau didelio pavojaus žmonėms dėl meškos gamtininkas nemato.
„Žmogaus ji nepuls, nebent žmogus ją puls. Ji pavojaus nekelia, nebent nesiorientuoja, kirsdama gatvę gali būti kontaktas su automobiliu. O jeigu pats žmogus nepriartėtų, tai žmogui ji nekelia pavojaus. Nes jeigu būtų pasiutęs gyvūnas, tai iš karto matytųsi požymiai – putos ir kitas elgesys. Be to, užsikrėtę gyvūnai ilgai neišgyvena. Jau būtų matyti, kad jis pasiutęs“, – nuramino gamtininkas.
Paskelbė veiksmų planą
Pirmadienį popiet Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė pranešė, kad meška bus užmigdyta ir išgabenta į miškingą vietovę.
Tačiau Aplinkos apsaugos viceministras Ramūnas Krugelis teigė, kad meškos buvimo vieta šiuo metu yra nežinoma, nors institucijos meškos judėjimą esą sekė visą savaitgalį.
„Visą laiką su policijos, su gelbėtojų, aplinkos apsaugos departamento pagalba gyvūnas buvo stebimas, reaguojama į visą pasirodžiusią informaciją, yra ir žemėlapis su gyvūno judėjimu.
Ką galime pripažinti, kad trūko komunikacijos iš mūsų institucijų pusės. Šį dalyką būtinai turėsime pataisyti, peržiūrėti.
Tačiau situacija nėra paprasta. Užmigdyti rudąjį lokį natūralioje gamtoje yra iššūkis net ir rimčiausiems specialistams.
Norime paprašyti gyventojų, kad, jei pastebėsite Vilniaus meškutę, praneškite telefonu 112. Nereikia gąsdinti, nereikia baidyti, tiesiog pranešti telefonu 112, kad specialistai galėtų gauti pačią naujausią informaciją apie jos buvimo vietą – tai yra svarbiausia užduotis. Prie tokio karšto oro dronai su termovizoriais prarado gebėjimą pagelbėti“, – sakė R.Krugelis.
R.Duchnevič: situacija yra nenormali
Dėl institucijų neveiksnumo pasipiktinimo neslėpė ir Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
„Situacija, kai dvi paras urbanizuotose teritorijose Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone klaidžioja laukinis, pavojingas gyvūnas – meška, yra nenormali ir rodo atsakingų nacionalinių institucijų veiklos spragas.
Nepaisant teisės aktuose numatytų pareigų, pasigedome aktyvių, koordinuotų veiksmų gyventojų saugumui ir gyvūno gerovei užtikrinti.
Mūsų savivaldybė dar šeštadienį pavedė Viešosios tvarkos skyriui stebėti situaciją ir reaguoti į gyventojų pranešimus, viešai paskelbtus vaizdo įrašus.
Visa laimė, kad pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Šios grėsmės ateityje gali kartotis, todėl būtina užkirsti kelią instituciniam neveikimui.
Vilniaus rajono savivaldybė pasirengusi bendradarbiauti, tačiau tikisi savalaikės, aiškios ir atsakingos reakcijos iš institucijų, kurių atsakomybėje yra laukinių gyvūnų priežiūra.
Šiandien oficialiai kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir kitas atsakingas institucijas prašydami pateikti aiškius veiksmų algoritmus bei nustatyti mechanizmą, kaip savivaldybės galėtų konstruktyviai įsitraukti į reagavimą panašiose situacijose“, – savo feisbuko paskyroje rašė R.Duchnevič.
O dar savaitgalį į atsakingas institucijas kreipėsi ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), paraginusi Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) nedelsiant imtis veiksmų dėl Vilniuje klaidžiojančios meškos.
„Savaitgalis nėra poilsio metas, kai kalbame apie visuomenės saugumą ir gyvūnų gerovę!
Miesto teritorijoje klajojanti meška – tai ne išsigandęs briedis, o pavojingas plėšrūnas. Antra para besiblaškantis, išsekęs ir patiriantis milžinišką stresą gyvūnas, ko gero, išgyvena didžiausią savo gyvenimo košmarą.
Deja, nei medžiotojai, nei paprasti piliečiai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, neturi jokių teisių ar galimybių padėti pasiklydusiam gyvūnui mieste, neturi teisės jo ieškoti ir netgi auto įvykio mieste metu nutraukti gyvūno kančių, todėl dažnu atveju visuomenei, netgi vaikams tenka matyti sužeistas kančias patiriančias stirnas, briedžius ir kitus gyvūnus!“, – savo feisbuko paskyroje rašė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai.
Todėl draugija paragino AAD nedelsiant imti veiksmų.
„Kuo greičiau kelti dronus ir surasti mešką, esant būtinybei ją užmigdyti, įvertinti jos būklę ir sveikatingumą, bei esant tinkamai gyvūno būklei grąžinti į jai būdingą gamtinę teritoriją!
Yra didelė tikimybė, kad gyvūnas vis dar blaškosi mieste, patiria didžiulį stresą, yra išsekęs ir kelia grėsmę visuomenei, kai tuo tarpu sostinės Vingio ir Verkių parkuose poilsiauja žmonės, tad kiekviena minutė kelia vis didesnę grėsmę! Tokios būklės meška gali būti pavojinga ir tai jau nebe „įdomi“ naujiena, o rimta problema!“, – pabrėžė jie.
Jeigu tarnybos neturi termo dronų, medžiotojai, anot draugijos, yra pasiruošę padėti.
„Kreipiamės ir į gyventojus, prašome pamačius mešką, jos nevaikyti automobiliais, kaip matome viešojoje erdvėje, o kuo greičiau informuoti bendrąjį pagalbos centrą (skambinkite 112). Tokie veiksmai tik dar labiau didina gyvūno patiriamą stresą ir gali išprovokuoti agresyvų elgesį.
Pastebėjus meškos veiklos pėdsakus ar pamačius gyvūną gyvai, prašome informuoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją, o mes savo ruožtu operatyviai bandysime nustatyti meškos lokaciją ir sekti migracijos pusę bei tarnybas įveiklinti atlikti savo pareigas“, – rašė jie.