„Saugumo situacija regione yra įtempta, bet, kad ji blogėtų – tokių požymių mes nematome“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Taip, karas Ukrainoje tęsiasi, taip Ukrainos didvyriai toliau ginasi prieš agresoriaus puolimą, tai daro pakankamai sėkmingai. Be jokios abejonės, mes turime teikti kur kas didesnę paramą, kad Rusijos agresorius būtų sustabdytas“, – dėstė jis.
Iš Seimo tikisi specialaus įstatymo dėl poligonų: tikiuosi politinių partijų supratimo
Aplinkos ministerijai šią savaitę ketinant nurodyti naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimas turėtų imtis teisinės bazės pokyčių. Anot jo, to reikia siekiant greitai ir efektyviai pradėti poligono steigimo darbus.
„Esame numatę kartu su Aplinkos ministerijos pagalba keletą tokių vietų, kurios galėtų tikti poligonui. Tačiau tam, kad greitai pradėtume darbus, būtina, kad būtų sudaryta tam tikra tinkama teisinė bazė, kad mes galėtume vykdyti visus su žemės formavimu susijusius darbus sklandžiai“, – trečiadienį po Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams komentavo prezidentas.
„Tam reikalingas specialusis poligono įstatymas ir aš labai tikiuosi, kad šie darbai su rudens sesija prasidės ir bus greitai baigti. Tikiuosi, kad visos politinės partijos supras šio uždavinio svarbą ir reikšmę šalies gynybai ir kad tuos įstatymus gebėsime priimti per pakankamai trumpą terminą. Tada galėsime pradėti konkrečius darbus“, – tęsė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, tarptautinė praktika rodo, jog nuo plano atsiradimo ir realaus poligono įgyvendinimo turi praeiti 3–4 metai.
„Jeigu tai bus ketveri metai, sutaps praktiškai beveik su mūsų siekiu 2030 m. turėti nacionalinę diviziją – pilnai parengtą ir su visais reikiamais pastiprinimais“, – sakė jis.
D. Šakalienė: konkrečią vietą pirmiau sužinos vietos bendruomenės
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad per keletą savaičių tikimasi fiziškai apžiūrėti ir įvertinti potencialias teritorijas.
„Su Aplinkos ministerija dirbanti bendra mūsų krašto apsaugos darbo grupė vertina potencialias teritorijas ir gavus labai konkretų sąrašą, pradės fizinį jų įvertinimą. Nors paprastai jis būdavo daromas ne vieną mėnesį, tikimės jį padaryti per keletą savaičių ir iki rugsėjo mėnesio atnešti tiek reikalingus teisės aktus į Vyriausybę ir Seimą, tiek pateikti konkrečią informaciją dėl teritorijų, kuriose būtų siūlymai steigti poligonus“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Bet kuriuo atveju, sprendimas dėl konkrečių pasirinktų vietų bus paskelbtas tik prieš tai informavus vietos bendruomenes“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras dar kovo pradžioje pareiškė, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietų Lietuvoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
Naujas karinis poligonas, tikina institucijos, reikalingas norint atliepti augantį šauktinių ir sąjungininkų pajėgų skaičių bei naujus gynybinės techikos įsigijimus.
Nėra pagrindo nerimauti dėl planuojamų „Zapad“ pratybų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Lietuvos gyventojams nėra pagrindo nerimauti dėl rudenį vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“. Pasak šalies vadovo, jų mastas bus kelis kartus mažesnis nei prieš ketverius metus. Be to, pažymi G. Nausėda, Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Suomijoje tuo pačiu metu treniruosis ir NATO pajėgos.
„Žmonėms nėra pagrindo nerimauti. Šitos pratybos nėra niekuo išskirtinės. Jos tiesiog atspindi bendrą agresyvią Rusijos Federacijos laikyseną, tačiau jos nėra nukreiptos į konflikto su NATO eskalavimą ir daugiau skirtos vidiniams tikslams arba vidiniams pasirengimui, – po trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio kalbėjo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, rudenį turinčios vykti Rusijos ir Baltarusijos pratybos kiekybiškai bus kelis kartus menkesnės nei 2021 m. dėl Ukrainoje vykstančių karinių veiksmų ir sutelktų pajėgumų. Be to, kaip pažymi G. Nausėda, tuo pačiu metu regione vyks ir NATO pratybos.
„Zapad“ pratybų organizavimas nėra kažkas tokio netikėto. Mums taip pat svarbu ir jų pobūdis – tai taip pat nėra kažko tokio netikėto. Taip, tos pratybos yra nukreiptos į galimą, potencialų konfliktą su Vakarais, algoritmas yra pagrįstas būtent šitokiu scenarijumi, tačiau pats pratybų mastas dėl suprantamų priežasčių, dėl Rusijos įsitraukimo į karą su Ukraina ir didelio kiekio technikos ir gyvosios jėgos atitraukimo fronte, tos pratybos pagal kiekybinius kriterijus bus gerokai, 2–3 kartus, menkesnės negu 2021 m“, – sakė prezidentas.
„Lygiagrečiai NATO įvairiais formatais: tiek nacionaliniu lygiu, tiek tarptautinėmis pratybomis, taip pat turės tam tikrą atsaką būtent tais mėnesiais (…). Čia, mūsų sąjungininkų teritorijoje – tiek Baltijos valstybėse, tiek Lenkijoje, Suomijoje“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
G. Nausėda sukritikavo siūlymą švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose: užsiminė girdėjęs apie galimus mainus
Prezidentas Gitanas Nausėda neigiamai vertina Seime svarstomas įstatymų pataisas dėl į „čekiukų“ skandalus patekusių politikų atsakomybės. Be to, prezidentas užsiminė girdėjęs apie galimus politinius mainus, kai esą kritikos sulaukę pakeitimai stumiami, kad būtų įteisinta partnerystė. Tokius veiksmus, apie kuriuos kalbama Seime, jis pavadino nemoraliais.
„Blogai žiūriu, blogai žiūriu į mėginimus išsukinėti vieniems kitus. Visi turime vienodai atsakyti prieš įstatymus. Pagal nusikaltimo arba nusižengimo pobūdį turi būti ir atitinkama bausme“, – žurnalistams Prezidentūros trečiadienį sakė G. Nausėda, paklaustas, kaip vertina įstatymo pataisas, kuriomis siūlo švelninti sankcijas asmenis, pakliuvusiems į „čekiukų“ skandalus.
Šalies vadovas pridūrė girdėjęs apie galimus politinius mainus Seime, kai esą pataisos dėl „čekiukų“ istorijų stumiamos tam, kad būtų priimtas partnerytės įstatymas. G. Nausėda tokius mainus pavadinimo nemoraliais.
„Mane taip pat pasiekė žinios ir apie galimus politinius mainus, kad vieni įstatymai yra prekiaujami už kitus įstatymus. Aš manau, kad pirmiausia, tai diskredituoja net ir patį Civilinės partnerystės įstatymą, jei iš tikrųjų tokiu būdu mėginama jį priimti, darant nuolaidas kitose vietose. Tai yra nemoralūs mainai ir manau, kad ir pati LGBT bendruomenė nenorėtų, kad rezultatas būtų pasiektas štai tokiu, ne itin korektišku būdu“, – dėstė šalies vadovas.
Seimo užkulisiuose valdančiajai daugumai ir opozicijai priklausantys parlamentarai kalba, jog socialdemokratų iniciatyva dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, švelninančių piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę, gali būti susijusi su politiniais mainais, siekiant priimti Civilinės sąjungos įstatymą.
Socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotomis BK pataisomis siūloma švelninti piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę. Pakeitimais norima numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus.
Jei Seimas pritartų, teismas galėtų skirti draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė grupės parlamento liberalų siūlymui patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą. Dabartinėje projekto redakcijoje numatoma, kad, Seimui pritarus, civilinė sąjunga įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.
Po komiteto verdikto, daug diskusijų keliantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų grįžti paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę. Tačiau, ar klausimas bus įtrauktas į artimiausių posėdžių darbotvarkę – kol kas neaišku.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.