Tačiau konferenciją sutrikdė nemalonus epizodas – G.Nausėda pertraukė D.Šakalienę tuo metu, kai ji pradėjo kalbėti apie karinius poligonus.
Tiesa, prezidentas po šio incidento ministrės kelis kartus atsiprašė.
Norėjo informuoti dėl „Zapad“ pratybų
D. Šakalienė prakalbo apie naujos technikos įsigyjimą: įvardijo, koks poreikis
Po VGT posėdžio prezidentas G.Nausėda pranešė, kad saugumo situacija regione yra įtempta, tačiau požymių, kad situacija blogėtų, anot šalies vadovo, nematoma.
„Taip, karas Ukrainoje tęsiasi, taip, Ukrainos didvyriai toliau ginasi prieš agresoriaus puolimą ir tai daro pakankamai sėkmingai. Be jokios abejonės, mes turime teikti kur kas didesnę paramą, kad Rusijos agresorius būtų sustabdytas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Susiję straipsniai
Šalies vadovas taip pat pristatė planus dėl naujo karinio poligono paieškų – anot jo, reikia specialios teisinės bazės, norint greitai pradėti poligono statybos darbus.
„Kartu su Aplinkos ministerijos pagalba esame numatę keletą tokių vietų, kurios galėtų tikti poligonui, tačiau tam, kad greitai pradėtume darbus, būtina, kad būtų sudaryta tam tikra tinkama teisinė bazė, jog mes galėtume vykdyti visus su žemės formavimu susijusius darbus sklandžiai“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Tam reikalingas specialusis poligono įstatymas ir aš labai tikiuosi, kad šie darbai su rudens sesija prasidės ir bus greitai baigti“, – pridūrė jis.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė taip pat pradėjo kalbėti apie poligonus, tačiau buvo prezidento pertraukta.
„Svarbu sudėlioti, kad iš tiesų situacija reikalauja labai greitų sprendimų. Kalbant apie poligonų klausimą, Lietuvoje 5–7 metai praeidavo nuo to, kol būdavo priimamas sprendimas, ir mes…“, – kalbėjo D.Šakalienė.
„Gerbiama ministre, galiu pertraukti? Pamiršau vieną dalyką – apie „Zapad“ pratybas mes taip pat norėjome informuoti. Labai atsiprašau“, – pertraukė prezidentas.
Šalies vadovas nurodė, kad dėl „Zapad“ pratybų žmonėms nėra pagrindo nerimauti.
„Zapad“ pratybų organizavimas nėra kažkas tokio netikėto. Mums taip pat svarbu ir jų pobūdis – tai taip pat nėra kažko tokio netikėto.
Tos pratybos yra nukreiptos į galimą, potencialų konfliktą su Vakarais, algoritmas yra pagrįstas būtent tokiu scenarijumi, tačiau pats pratybų mastas dėl suprantamų priežasčių, dėl Rusijos įsitraukimo į karą su Ukraina ir didelio kiekio technikos ir gyvosios jėgos atitraukimo fronte, tos pratybos, pagal kiekybinius kriterijus bus gerokai, 2–3 kartus, menkesnės negu 2021 metais.
Kaip jau esate informuoti, lygiagrečiai NATO įvairiais formatais, tiek nacionaliniu lygiu, tiek tarptautinėmis pratybomis, taip pat turės tam tikrą atsaką būtent tais mėnesiais čia, mūsų sąjungininkų teritorijoje – tiek Baltijos valstybėse, tiek Lenkijoje, Suomijoje. Mes esame pasirengę bet kokio pobūdžio netikėtumams, bet žmonėms nėra jokio pagrindo nerimauti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Nauji įsigijimai
D.Šakalienė taip pat pranešė, kad Lietuva ketina įsigyti tris karinius transporto lėktuvus.
„Visi žinote, kad daugelį metų mes turime platformą „Spartan“ ir tie pajėgumai yra tikrai nepakankami. Ir dabartinė situacija, kai turime spręsti piliečių evakuacijos klausimus, dar kartą prikišamai parodo, kodėl modernių, naujos kartos karinių transporto orlaivių turėjimas valstybei yra būtinas dėl skirtingų situacijų“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Ministrė argumentavo, kad pagrindinis tokio pirkinio tikslas – įgyti strateginio karių perkėlimo galimybę, kurios itin trūksta NATO sąjungininkėms Europoje.
„Toks poreikis yra akcentuojamas ne vieną kartą, ne viename NATO susitikime“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Anot jos, KAM prisijungs prie derybų dėl naujos kartos karinių transporto orlaivių įsigijimo.
„Prisijungsime prie tokių valstybių kaip Portugalija, Nyderlandai, Slovakija, Vengrija, Austrija, Čekija ir Švedija dėl „C-390 Millennium“ orlaivio galimo įsigijimo ir pradėsime derybas su bendrove „Embraer Defense & Security“, – informavo ji.