„Šiandien – džiugi diena. Džiaugiamės pavykus mūsų operacijai. Aišku, ji dar su daugtaškiu, nes vienas mūsų keleivis yra įstrigęs, bet tikimės, kad šiandien irgi sėkmingai grįš ir prisijungs prie visos grupės, kurią pavyko evakuoti“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo V.Vitkauskas.
NKVC vadovas dėkojo visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie operacijos sėkmės.
V.Vitkauskas įvardijo, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį parvyko 100 žmonių, iš jų 50 – Lietuvos piliečiai, likusieji – iš dar 13 valstybių.
Iš Izraelio evakuoti lietuviai – apie M. Laurinavičiaus išprašymą: papasakojo, kas iš tiesų įvyko
Tačiau vienas iš keleivių Lietuvos nepasiekė – M.Laurinavičius, kuris, kaip teigė pats, iš Gedimino Žiemelio valdomos bendrovės orlaivio buvo išlaipintas dėl išsakytos kritikos G.Žiemelio atžvilgiu. G.Žiemelis aiškino, kad M.Laurinavičius juokavo apie bombą orlaivyje.
Paklaustas, kas jam yra žinoma dėl M.Laurinavičiaus išlaipinimo, V.Vitkauskas pastebėjo, kad pateiktos versijos tarpusavyje konfliktuoja ir atrodo keistai.
Susiję straipsniai
„Šiandien išsiųsime oficialų paklausimą, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Gavę atsakymą žiūrėsime, kaip tai koreliuoja su sutartimi, kurią mes esame sudarę, ir tada vertinsime teisines galimybes žiūrėti toliau, ar sutartis nebuvo pažeista, ir įsigilinsime sulaukę atsakymo“, – kalbėjo V.Vitkauskas.
Paprašytas patikslinti, ar, vertinant preliminariai, sutartis, išlaipinus M.Laurinavičių, galėjo būti pažeista, NKVC vadovas tik pakartojo, kad tai priklausys nuo bendrovės atsakymo.
„Tai teisininkų darbas. Mes esame operacininkai, o teisiniai dalykai, sutarties užginčijimai – kiti procesai“, – kalbėjo jis.
V.Vitkauskas taip pat sulaukė klausimų, kodėl M.Laurinavičių nuspręsta evakuoti kariuomenės orlaiviu „Spartan“, o ne tiesiog nupirkti jam įprasto reiso lėktuvo bilietą.
NKVC vadas aiškino, kad šią operacijos dalį koordinuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su kariuomene, o toks sprendimas greičiausiai priimtas „racionalumo argumentais“.
„Manau, kad buvo įvertinti transportavimo ypatumai, kaip būtų galima greičiau pargabenti mūsų pilietį. Kaip žinia, „Spartano“ lėktuvas yra Turkijoje, dabar jau tai jokia ne paslaptis. Ir logiška būtų sulaukti žmogaus ir tada vykti įgulai kartu su prisijungusiu vienu iš keleivių sąrašo žmogumi. Tie argumentai tokie – racionalumas, vis tiek lėktuvas skrenda, galima turėti papildomą keleivį“, – kalbėjo V.Vitkauskas.
Tiesa, ketvirtadienį Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sukritikavo pačią evakuaciją apskritai – anot S.Skvernelio, Užsienio reikalų ministerija rekomendavo nevykti į Izraelį, todėl savo noru į kursus ar ekskursiją Izraelyje nuskridę lietuviai turėjo patys prisiimti atsakomybę už save ir grįžti patys.
V.Vitkauskas su tokiu požiūriu nesutiko.
„Lietuva, kaip valstybė, turi dėti visas pastangas, kad apsaugotų savo piliečius ir turėtų galimybę jiems parvykti saugiai į saugią šalį. Šioje vietoje mes esame nuoseklūs ir darę tai ne kartą – tai trečia evakavimo misija per pastaruosius dvejus metus.
Tą reikia, tai būtina daryti, nors tai nėra privaloma. Kitos valstybės, kaip matote, tik dabar inicijuoja panašius procesus. Privalomumo nėra, bet tai yra valstybės garbės reikalas rūpintis savo piliečiais ir užtikrinti jų saugumą, todėl buvo pasirinktas toks variantas, ir tai buvo Vyriausybės sprendimas“, – nurodė jis.
Tuo pačiu NKVS vadovas sulaukė klausimo, kodėl buvo pasirinkta būtent G.Žiemelio įmonė, kuri figūruoja saugumo ataskaitose.
V.Vitkauskas nurodė, kad užklausos buvo pateiktos keturioms bendrovėms, dvi iš jų tą dieną pateikė savo pasiūlymus, o pasirinkimą nulėmė greitis, kompetencija, patirtis ir kaina.
„Šios bendrovės pasiūlymas buvo pigesnis – 185 tūkst. eurų. Kitos sumos neįvardinsiu, bet ji buvo aukštesnė. Nedaug, bet aukštesnė. Bet mums svarbiausias kriterijus buvo greitis, nes kitas pasiūlymas, kurio sulaukėme kitą dieną, buvo orientuotas dvi paros po to, kai pasirašysime sutartį. Mūsų tokios sąlygos netenkino, nes svarbiausia mums buvo kuo greičiau suorganizuoti skrydį“, – pasakojo jis.
NKVC vadovas nurodė, kad įmonei dar nėra apmokėta, apmokėjimo procesas gali užtrukti ir kelias savaites.
Ar po šių įvykių, kai lėktuvas vėlavo, kai keleiviai parą laiko buvo įstrigę Jordanijoje, būtų galima sakyti, kad toks valstybės pasirinkimas pasiteisino?
„Apmaudu, kad taip susiklostė, kad skrydis turėjo būti nukeltas keletą kartų, tai nėra gerai, bet mes suprantame, kad technika genda. (...) Niekada negali numatyti, kad kažkoks smulkus, bet techninis gedimas įvyks. Jis įvyko. Turėjome laukti, kol orlaivis bus paruoštas skrydžiui. Ir mes buvome eilėje, buvo kitų skrydžių suplanuota prieš tai“, – kalbėjo V.Vitkauskas.
„Niekad tokių situacijų negali numatyti, pasirašant sutartį, o kažką keisti kelio viduryje irgi neprasminga, nes būtume sugaišę keletą parų papildomai“, – pridūrė jis.