Politikė tikina kol kas ruošiamame susitikimo deklaracijos tekste nemačiusi, jog Ispanijai būtų pritaikyta išlyga dėl finansavimo lygio.
„Tekste aš nematau išimčių“, – paklausta apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Ispanijai numatyta atitinkama išimtis dėl gynybos finansavimo, sakė D. Šakalienė.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad NATO deklaracijoje, kuria Aljanso narės įsipareigoja finansavimą gynybai didinti iki 5 proc. nuo BVP, nebuvo padaryta jokių išlygų nei Ispanijai, nei jokiai kitai šaliai.
D. Trumpas pareiškė: NATO turės susidoroti su Ispanija
„NATO sprendimas yra paruoštas ir nėra taikomos išimtys jokiai vienai valstybei ar atskiroms valstybėms, yra užfiksuoti principai, ką tai reiškia gynybos išlaidos ir su kuo jos yra susietos. Jos susietos su Rusijos vykdoma agresyvia politika, su Rusijos keliamomis grėsmėmis ir su NATO tikslu įgyti pajėgumus, kurie leistų veikti ir toliau taip pat sėkmingai atgrasymui ir gynybai“, – Briuselyje teigė K. Budrys.
„Ir ateityje turėtume vengti tokių situacijų, kai viena ar kita narė yra laikoma išimtimi. (...) Taip kad tikrai nėra jokios atskiros valstybės, net jeigu kažkas ir norėtų išskaityti kažkokius dalykus“, – akcentavo ministras.
Susiję straipsniai
Kaip ELTA skelbė jau anksčiau, premjeras Pedro Sanchezas atskleidė, kad su NATO pavyko susitarti dėl to, kad Ispanijai nebūtų taikomas 5 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklis. Ši šalis prieš tai prieštaravo didesnėms gynybos išlaidoms.
Nors žiniasklaidoje jau skelbiama ir apie tai, kad NATO valstybės narės pasiekė sutarimą ir dėl didesnių asignavimų krašto apsaugai, ministrė tikino laukianti galutinių sprendimų ir rezultato.
D.Šakalienė pastebi, kad tarp Aljanso šalių yra skirtingų vertinimų, kada NATO narės turėtų pasiekti 5 proc. nuo BVP gynybai kartelę.
„Na, iš visko atrodo, kad turėtų vis dėlto būti tas sutarimas, bet esu labiau linkusi, kai jau viskas iš tikrųjų įvyks, tada tą rezultatą patvirtinti. Iš principo tai yra kritiškai svarbu – kad NATO Aljansas pasiųstų vieną, vieningą strateginę žinią – kad ženklus ir greitas gynybos išlaidų didinimas yra matomas kaip prioritetas. Be jokios abejonės, tai, iki kada didinamos gynybos išlaidos, matyt yra matoma kiek skirtingai. Lietuva vertina, kad 2030-ieji yra vėliausia data, iki kada tai turėtų būti. Kitos valstybės šiuo atveju tą datą vertina kitaip“, – dėstė ji, pažymėdama, kad Lietuva ir toliau tvirtai rems savo poziciją ir išsakys argumentus jai paremti.