„Informacinis atsparumas yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis. Šiandienos geopolitinė situacija rodo, kad valstybės gynyba neapsiriboja vien tik karine galia – į ką atkreipiamas dėmesys ir NATO lyderių susitikime. Mums reikia stiprios, kritiškai mąstančios ir propagandai atsparios visuomenės“, – pranešime cituojamas ministras.
„Būtent kultūra, švietimas ir viešoji erdvė yra pagrindinės priemonės šiam atsparumui ugdyti, tad laikausi pozicijos, kad sutarus, jog 1,5 proc. BVP skiriama kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, jos turėtų būti kreipiamos būtent į kultūros ir informacinio atsparumo sritį“, – pridūrė Š. Birutis.
ELTA primena, kad sausį LRT televizijai kultūros ministras Š. Birutis teigė manantis, jog dalis gynybos finansavimo lėšų turėtų būti skiriama visuomenės ugdymui ir atsparumo didinimui. Anot jo, tam galėtų būti skiriama 1,5 proc. nuo BVP.
„Aš tikrai manau ir reikia įrodyti, kad bent 1,5 proc. gali būti skiriama visuomenės informavimui. Ir tai bus gynyba“, – tuomet kalbėjo jis.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Šią savaitę Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu taip pat planuojama oficialiai patvirtinti, kad išlaidos gynybai ir su ja susijusios išlaidos būtų padidintos bent iki 5 proc. ekonomikos išdirbio.