Trečiadienį pasirodžius netikėtai žiniai, kad dar kadencijos nebaigęs karinės žvalgybos vadas nušalintas nuo pareigų, politikų gretose kilo chaosas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai naujieną vadino skandalinga ir šokiruojančia, nes komitetas jokios informacijos apie tai esą negavo, neaiškios buvo ir tokio sprendimo priežastys.
Tai, kad žinia jį pasiekė ir iš žiniasklaidos, prisipažino ir Seimo vadovas Saulius Skvernelis. Premjeras G.Paluckas dar trečiadienį tikino, kad klausimų dėl šios situacijos jam nekyla ir nušalinimas esą susijęs su darbo santykiais, tačiau ketvirtadienį Seime savo retoriką šiek tiek pakeitė.
„Be jokios abejonės, visada reikia įvertinti įvairias įmanomas pasekmes, tame tarpe ir emocines, psichologines vieno ar kito priimto sprendimo įtakas tiek asmenims, kuriuos tai liečia, tiek asmenims, kurie turėtų būti, matyt, informuoti tam, kad nekiltų nereikalingų spekuliacijų.
Tai tikrai aš turėsiu tam tikrų patarimų ministrei“, – teigė G.Paluckas.
Vyriausybės vadovo teigimu, apie priimtą sprendimą dėl žvalgybos vado nušalinimo ir paties E.Paulavičiaus paduotą pareiškimą būti atleistam iš pareigų išties buvo galima informuoti NSGK.
„Manau, kad tai būtų sutaupę visiems daug emocijų ir nereikalingų spekuliacijų“, – aiškino G.Paluckas.
Atskirų detalių dėl šios situacijos ministras pirmininkas tikino komentuoti negalintis, pabrėždamas, kad apie tai turėtų kalbėti pati D.Šakalienė.
„Bet, kaip ir minėjau, bazė arba pagrindas tiems sprendimams pirmiausia yra paties asmens prašymas atleisti jį iš pareigų“, – kartojo G.Paluckas.
Paklaustas, ar nepasakė ministrei, kad apie vienos iš svarbiausių institucijų vadovybės pokyčius reikėtų informuoti aukštesnius pareigūnus, premjeras svarstė, kad turbūt dabar tą suvokia ir pati ministrė.
„Manau, kad ir pati ministrė tai puikiausiai suprato po to, kai tiek Seimo pirmininkas, tiek NSGK pradėjo uždavinėti klausimus, o kas gi nutiko.
Tai aš manau, kad buvo neįvertintas psichologinis šitų priimtų sprendimų aspektas“, – sakė G.Paluckas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda savo ruožtu pažymėjo, jog su departamento direktoriumi buvo atsisveikinta netinkamai.
„Buvau informuotas ir apie ketinimą ieškoti kito kandidato kitai kadencijai, o tada – direktoriaus pareigoms užimti. Tai nebūtų kažkas tokio ypatingo“, – žurnalistams Hagoje sakė prezidentas.
„Jeigu žmogus, kandidatas nėra pasiūlomas antrai kadencijai, tai visiškai nereiškia, kad jis bloga dirba. Tiesiog ministrė (…) ieško naujų prioritetų, galbūt ieško būdų sustiprinti tam tikrus tarnybos veiklos aspektus, ir tai yra jos teisė. (…) Nereikia čia iš šito dabar skaldyti malkų“, – aiškino šalies vadovas.
Kaip pažymėjo G.Nausėda, su buvusiu AOTD direktoriumi turėjo būti atsisveikinta malonesniu būdu.
Kaip jau buvo skelbta, E.Paulavičius iš AOTD direktoriaus pareigų krašto apsaugos ministrės D.Šakalienės sprendimu perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
Ministrės teigimu, E.Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų sulaukus karinės žvalgybos darbuotojų skundų. Pasak jos, kol atliekamas aplinkybių patikrinimas, E.Paulavičius yra perkeltas į rezervą.
Šaltinių duomenimis, į jo vietą ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną.
Dėl E.Paulavičiaus nušalinimo penktadienį Seime šaukiamas neeilinis NSGK posėdis. Į jį pakviesta krašto apsaugos ministrė bei nušalintas departamento direktorius.
AOTD direktoriaus pareigas E.Paulavičius pradėjo eiti 2020 m. vasarą. Šių metų rugpjūtį pulkininkas baigia kadenciją karinės žvalgybos vado poste.