Labai dažnai nuo seksualinio smurto nukentėjusiais vaikais yra rūpinamasi specialiame centre, kuris anksčiau buvo geriau žinomas „Užuovėjos“ pavadinimu, visgi tai, su kuo teisme susidūrė vienas berniukas, anot KOPŽI, yra sunkiai suvokiama.
Specialistus pribloškė ne tik pati situacija, bet ir tai, kaip į ją reagavo psichologė, kritiką KOPŽI išsakė ir teisėsaugai.
Vaizdas teismo salėje – traumuojantis
„Kaip tokie dalykai yra galimi šalies teismuose? Ikiteisminį tyrimą dėl galimo mažamečio tvirkinimo vykdantys pareigūnai nusprendė teisme surengti... trimečio apklausą.
Prisipažinsime, iki šiol tik amerikiečių filmuose esame matę, kaip verkiantys, pasimetę vaikai yra teismo salėje klausinėjami teisėjo, šis reikalauja atsakyti ir nustoti verkti, nes tai nepadės.
Gerai, vaiko apklausos kambarys lietuviškame teisme. Jis tuštutėlis, tik kampe įspraustas milžiniškas pliušinis žaislas, ypatingai gąsdinęs trimetį berniuką. Pasirodžiusi psichologė varto akis – ji nesitikėjo tokio jauno apklausiamojo, su byla nesusipažinusi, neatsinešė jokio smulkesnio žaisliuko.
Nežino, kaip prakalbinti mažylį, jokio kontakto su juo neužmezga, o kai, prasidėjus apklausai, iš kambario išeina mama, situacija visai pašlyja, vaikas akivaizdžiai bijo pirmą kartą matomo suaugusiojo. Trejų metų vaikelis“, – feisbuke rašė KOPŽI atstovai.
Jie kėlė klausimą, kodėl reikėjo šitaip kankinti vaiką ir dėl ko visai tai negalėjo vykti specialiai tokiems atvejams įkurtoje ir jau ilgą laiką veikiančioje „Užuovėjoje“. Dabar tai yra Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius.
„Ar teisėsauga nepasitiki šia įstaiga? Netinka ten dirbančių vaikų psichologų išvados? Galbūt dėl to, kad šios prieštarauja tyrėjų ir prokurorų „vidiniam įsitikinimui“, dažniausiai skatinančiam nutraukti tyrimus dėl vaikų tvirkinimo ar prievartavimo...
Tiek teisėsauga, tiek „Užuovėja“ abi yra valstybinės tarnybos, tai gal būtų laikas jų vadovams susėsti ir išsiaiškinti trukdžius ar nuoskaudas. Nes mes dabar visi esame kaip tarp dviejų ugnių, o trimečiai yra vedami į teismus apklausoms, deja, traumuojančioms ir bevertėms“, – tvirtino centras.
Portalas Lrytas komentarų kreipėsi į atsakingas institucijas. Į situaciją sureagavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.
Ji atkreipė dėmesį, jog teisinio įpareigojimo teisėsaugai naudotis šio Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus resursais nėra.
„Tenka apgailestauti, jeigu sudėtingos mažamečiui situacijos metu neišnaudotos visos galimybės suteikti vaikui besąlyginį emocinį saugumą.
Vaiko teisių gynėjai primena apie Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus (buvusi „Užuovėja“) turimus resursus“, – komentavo A.Marčiukaitienė.
Ragina bendradarbiauti
Ji pabrėžė, kad vaiko teisių gynėjai nuolat skatina ir kviečia naudotis šio skyriaus paslaugomis dėl kiekvieno vaiko gerovės.
„Skyriuje šiuo metu dirba net 5 profesionalūs psichologai, turintys reikiamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties, kaip atlikti jautrias nepilnamečių ir mažamečių apklausas. Turima didelė komanda leidžia skirti pakankamai laiko kiekvienam atvejui, išsamiai susipažinti su byla, įvykio aplinkybėmis ir pasiruošti pokalbiui su vaiku taip, kad vaikas būtų apsaugotas nuo papildomų išgyvenimų, o pati apklausa būtų kuo labiau struktūruota.
Čia įrengtas vaikui draugiškas minimalistinis, jaukus kambarys su aukštos raiškos vaizdo kamera ir mikrofonu. Garsas ir vaizdas iš kambario gali būti transliuojamas realiuoju laiku į bet kurią teismo posėdžių salę tiek specialia teismų naudojama sistema, tiek kitomis nuotolinio ryšio susitikimams skirtomis programomis („Teams“, „Zoom“ ir kt.).
Pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams teikiantys vaiko teisių gynėjai siekia dirbti vadovaudamiesi skandinaviška „Barnahus“ idėja, kai „po vienu stogu“ vaikui draugiškoje ir jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, susibūrus bendradarbiaujančių institucijų atstovams – vaiko teisių gynėjams, teisėsaugos pareigūnams, medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojams – išsamiai vertinama nukentėjusio vaiko situacija ir kartu sprendžiama dėl tolesnių pagalbos veiksmų“, – rašoma portalui Lrytas atsiųstame komentare.
Pasak A.Marčiukaitienės, pastebima, kad tokio pobūdžio išgyvenimus patyrusiems vaikams reikalinga ypatinga specialistų pagalba, pasižyminti tiek greitu reagavimu, tiek visapusiškai jautriu, empatišku požiūriu į individualią vaiko situaciją.
„Tad stengiamės, jog visi atliekami veiksmai nukentėjusiajam suteiktų saugumą bei pasitikėjimą, o sudaryta galimybė vaikui savo skaudžios istorijos nekartoti vis kitam specialistui apsaugotų jį nuo pakartotinių trauminių patirčių.
Esame atviri dialogui, kviečiame besidominčius bet kada atvykti į skyriaus patalpas, susipažinti vietoje. Nuolat stengiamės auginti institucijų atstovų, partnerių pasitikėjimą vaiko teisių gynėjų teikiamomis paslaugomis, organizuojame įvairius susitikimus, diskusijas ir skatiname naudotis galimybe vykdyti nepilnamečių apklausas mūsų tam pritaikytose patalpose, o vaikui nereikėtų vykti į skirtingas vietas ir bendrauti su vis kitu specialistu.
Teisėsaugos atstovai proaktyviai yra informuojami apie vaiko teisių gynėjų turimus resursus, o per penkis šių metų mėnesius teisėsauga jau vykdė per 15 nepilnamečių apklausų dėl galimo seksualinio smurto saugioje vaikui aplinkoje Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje. Visgi ikiteisminių tyrimų buvo pardėta gerokai daugiau“, – komentavo specialistė.
Portalas Lrytas kreipėsi ir į Nacionalinę teismų administraciją. Jos atstovai nurodė, kad šio konkretaus atvejo komentuoti negali, nes jiems nėra žinoma, kokiame teisme ši situacija nutiko, tad esą kol kas sunku nustatyti ir įvykio tikrumą.
Komentarą apie bendrą tvarką, kaip teismuose vyksta vaikų apklausos, Nacionalinės teismų administracijos atstovai pažadėjo pateikti vėliau.
Kaip portalui Lrytas nurodė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, ikiteisminiai tyrimai dėl nusikaltimų nepilnamečių/mažamečių seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui yra sudėtingi bei reikalaujantys kruopštaus įrodymų rinkimo.
Kaip policijos atstovas teigė atsiųstame komentare, tyrimuose stengiamasi surinkti kiek įmanoma daugiau duomenų, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti įtariamuosius ar kitus su įvykius susijusius asmenis galinčius turėti reikšmingos informacijos, atlikti kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
„Dėl socialinės ir psichologinės brandos ypatumų bei siekiant išvengti baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio procesiniai veiksmai su nepilnamečiais, ir ypač mažamečiais, atliekami tik tais atvejais, kai turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti nustatomos kitais būdais, arba tai reikalautų didelių procesinių sąnaudų.
Atsižvelgiant į galimą pakartotinio emocinio ar psichologinio sukrėtimo riziką, taip pat siekiama, kad nepilnametis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiamas vieną kartą, tai yra, prokuroro prašymu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius (anksčiau – „Užuovėja“) siekia užtikrinti galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų atstovams specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, palydėjimą ir palaikymą viso proceso metu.
Skyrius pagal kompetenciją teikia išvadą apie suteiktą specializuotą pagalbą galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams, vertina vaiko emocinę būklę, teikia rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus atitinkamoms institucijoms dėl tolimesnio darbo ir pagalbos teikimo. Skyriaus išvada yra itin reikšminga ir vertinama kitų surinktų duomenų kontekste.
Policija ir Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius glaudžiai bendradarbiauja siekdamos suteikti reikiamą specializuotą pagalbą galimai seksualinę prievartą patyrusiems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą bei užtikrinti reikiamų procesinių veiksmų atlikimą vaikui tinkamoje aplinkoje“, – rašė R.Matonis.
Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, praėjusiais metais buvo nustatyti 375 galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, o per šių metų pirmąjį ketvirtį tokių atvejų užfiksuota 112.
Pastebima, jog daugiausiai seksualinio smurto situacijų – apie 80 proc. – įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, kai vaikas patiria savo tėvų, kitų šeimos narių, vaikui pažįstamų žmonių nederamą elgesį.