Po D. Šakalienės ir E. Paulavičiaus akistatos slaptame posėdyje – NSGK narių verdiktas

Į posėdį atvyko tiek krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tiek ir pats buvęs karinės žvalgybos vadas E.Paulavičius, tačiau po posėdžio abu žurnalistams situacijos nekomentavo.

Tuo metu NSGK nariai po dvi valandas trukusio posėdžio papasakojo, kaip, išklausę abi puses, vertina išgirstą informaciją, o vienas NSGK narys visą susidariusią situaciją paaiškino vienu sakiniu.

Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kalbėjo, kad susitikimas sušauktas labai laiku – anot jo, NSGK nariai išklausė ir ministrės D.Šakalienės, ir pulkininko versijas, ir nutarė prašyti KAM pateikti visus dokumentus, susijusius su tyrimu ir jo pradėjimo aplinkybėmis.

„Situacija labai sunki. Ką dabar išgirdome, tai yra vieno žmogaus žodis prieš kito žodį. Tyrimas parodys, kas buvo labiausiai teisus. Ką matome, yra procedūriniai pažeidimai, galimai yra ir teisiniai pažeidimai, nebuvo žiūrima į tam tikras įstatymo nuostatas. Sakyčiau, kad ministrė yra sudėtingoje situacijoje, bet tai turi nuspręsti tyrimas“, – kalbėjo G.Jeglinskas.

NSGK pirmininkas pastebėjo, kad D.Šakalienės ir E.Paulavičiaus pateikti faktai ir versijos labai skiriasi.

„Yra bendra intonacija, kas ką pasakė, kokie norai buvo, kokie nenorai, interpretacijos abiejų žmonių skiriasi“, – pasakojo G.Jeglinskas.

„Jeigu kalbame apie tai, kad kažkokiu būdu, galimai procedūriškai, gal net ir teisiškai buvo pažeistos karininko teisės, kažkaip politiškai buvo bandoma padaryti – pamatysime, ką tyrimas parodys – tai iš tiesų sukuria labai blogą atmosferą visai kariuomenei. O kariuomenę mes turime saugoti“, – pridūrė jis.

Tiesa, G.Jeglinskas tikino, kad darbuotojų skundai dėl E.Paulavičiaus NSGK narių neįtikino – esą jie buvo tokie, kuriuos būtų galima išgirsti apie bet kokios organizacijos vadovą.

„Tie skundai neatrodo labai stiprūs“, – nurodė jis.

Tiesa, G.Jeglinskas taip pat nurodė besitikintis, kad žmonės, esantys tokiose pareigose, priimtų sprendimus, kurie yra „valstybiški ir kad būtų mažiau asmeniškumų ir emocijų“.

„Asmeninių nesutarimų visada būna, bet turi susivaldyti“, – kalbėjo jis.

Anot jo, NSGK nariams pasirodė, kad šiuo atveju priimant sprendimus nebuvo „išlaikytas taktas, nebuvo išlaikytas profesionalumas“.

Tačiau jis nekomentavo, kurios pusės.

Paklaustas, jeigu opozicija inicijuos interpeliaciją ministrei D.Šakalienei, ar valdantieji ją palaikytų, G.Jeglinskas nurodė, kad koalicija turi veikti teisiškai, pirmiausiai suprasti, kas įvyko.

„Kalba yra apie sprendimų priėmimą. Kaip priimami sprendimai, kai yra kritinė situacija. Šiuo atveju tas sprendimas, kaip mums atrodo pagal dabartinę informaciją, nebuvo adekvatus“, – kalbėjo jis.

Konservatorių lyderis, NSGK narys Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad vienos pusės argumentai jo tikrai neįtikino.

„Be abejo, ministrės“, – be užuolankų įvardijo jis.

Anot L.Kasčiūno, neeilinio posėdžio metu surinkti duomenys dabar rodo kelis dalykus.

„Pirma – tai, kad sprendimas dėl patraukimo į rezervą buvo priimtas anksčiau, nei pradėtas tyrimas. Generalinė inspekcija nėra kol kas informavusi pulkininko apie tai, kad vyksta tyrimas, pagal įstatymą tai visada turėtų būti padaryta, skundai nėra registruoti.

Kitaip tariant, tai reiškia, kad jie galėjo būti parašyti bet kada, bet kaip, ir netgi tas turinys skunduose yra iš esmės apie socialinių garantijų klausimus, rotacines problemas, kiti niuansai, su kuriais susiduriama kiekvienoje institucijoje.

Ar tie skundai yra pagrindas be tyrimo, be aplinkybių išsiaiškinimo nušalinti Lietuvos karinės žvalgybos vadą iš pareigų, „neįtikina“ yra ne tas žodis – tai yra skandalinga, kas yra įvykę“, – aiškino L.Kasčiūnas.

Konservatorius svarstė, kad procedūriškai ir teisiškai ši situacija atrodo tragiškai ir yra „visiškas jovalas“.

„Aš tik vienos pusės argumentus ir girdėjau“, – sakė L.Kasčiūnas.

Paklaustas, ką tuomet veikė „kita pusė“, politikas atsakė, kad „kažką pasakojo“.

„Jeigu mes, kai gauni skundą, nepradedi tyrimo, ne išsiaiškini, o iš karto nušalini žmogų nuo pareigų, tai mes galime nušalinti visą kariuomenę, visą valstybės tarnybą galime nušalinti.

Įstatyme aiškiai parašyta – jeigu tu nori žmogų atleisti, pirmiausia turi tyrimą padaryti. Įstatyme yra taip parašyta. Tai jūs galite įsivaizduoti, kur mes esame? Tu gauni skundą, nušalini žmogų nuo pareigų ir tada pradedi tyrimą.

Aš ministrės paklausiau: ministre, jeigu mes, NSGK, gausime skundą apie jūsų mobingą Krašto apsaugos ministerijoje, ką jūs darytumėte? Sakė, kad jeigu manimi nepasitiki sistema, aš atsistatydinčiau“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Visgi paklaustas, ar jau galvojama apie ministrės interpeliaciją, jis patikino, kad tai – dar per ankstyvas klausimas.

„Mažų mažiausiai – emocijos ir savotiškas susidorojimas su žmogumi“, – paprašytas apibūdinti susidariusią situaciją sakė L.Kasčiūnas.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas visą situaciją apibūdino paprastai – „nesuėjo charakteriai“.

„Jeigu krašto apsaugos ministru būtų kitas žmogus, ir kitas žmogus, kuris vadovautų karinei žvalgybai, visos šios istorijos nebūtų“, – įsitikinęs D.Gaižauskas.

Anot jo, pagrindinė konflikto priežastis – antroji karinės žvalgybos vado kadencija.

„Susidūrė milžiniška krašto apsaugos ministrės nekompetencija, ir milžiniška karinės žvalgybos vadovo įtampa, nes šiuo metu situacija labai rimta, karas Ukrainoje. Susidūrė šios dvi inercijos, o priežastis buvo viena – vienas norėjo antros kadencijos, o kitas, ko gero, norėjo kito vadovo. Susidūrė šios dvi jėgos ir prasidėjo konfliktas“, – aiškino D.Gaižauskas.

Valstiečio manymu, D.Šakalienė dabar bando, ieškodama skundų ir tarnybinių patikrinimų, „pridengti“ tai, ką „pridirbo“, ir taip situacija dar labiau supinama.

„Taip, ką šiandien matėme, man nejauku, kad D.Šakalienė vadovauja krašto apsaugos ministerijai. Ne man vienam turbūt“, – nurodė jis.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po neeilinio posėdžio teigė jau pastebėjusi padarytą žalą, ir pridūrė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl Žvalgybos įstatymo nesilaikymo ministrės atžvilgiu.

„NSGK priėmė, mano galva, gerą sprendimą – mes kreipėmės į ministeriją, prašydami pateikti visus dokumentus su datomis, su kreipimaisis, ir taip pat kreipėmės į Žvalgybos kontrolierių, kad jis šią istoriją išnagrinėtų.

Taip, jeigu pasitvirtins, kad nebuvo laikomasi įstatyme numatytų terminų, kad tyrimas pradėtas, bet apie jį žmogus, kuris tiriamas, nebuvo informuotas, kad jis pašalintas iš pareigų iki tyrimo pradžios – beje, ministrė mums argumentavo, kad negalima atlikti tyrimo tol, kol žmogus yra pareigose, nes tai labai trukdytų – bet įstatymas kalba visiškai ne taip“, – nurodė liberalė.

V.Čmilytės-Nielsen teigimu, dėl šios istorijos kyla labai daug pagrįstų abejonių, tad situacija tikrai nėra gera.

„Mūsų darbas dabar yra ją išsiaiškinti“, – sakė politikė.

Pasak V.Čmilytės-Nielsen, aplinkybių tikslinimui ir jo išvadoms už akių užbėgti nebandoma, tačiau dabar reikia sužinoti, ar jis buvo pradėtas teisingai, ar žmogus nušalintas nuo pareigų laikantis įstatymo raidės.

„Dabar atrodo, kad ne“, – pastebėjo liberalė, pridūrusi, kad apskritai šioje situacijoje įžvelgia ir asmeniškumų, netgi tam tikrą galių kovą.

„Bet svarbiausia, pasakyčiau, kad nesuvokimas svarbos šitos konkrečios pozicijos, galbūt atsakomybės, kuri krenta ir krašto apsaugos ministro pareigas einant“, – svarstė V.Čmilytė-Nielsen.

Dar ketvirtadienį ministrė D.Šakalienė aiškino, kad sprendimas nuo pareigų nušalinti E.Paulavičių priimtas dėl labai rimtų darbuotojų teisių pažeidimų. Anot ministrės, situacija pablogėjo pastarajam sužinojus, kad šis nebus skiriamas antrai kadencijai.

Krašto apsaugos ministrė taip pat nurodė, jog nušalinamam E.Paulavičiui buvo pasiūlytos ir kitos, aukštesnės, pareigos. Tiesa, buvęs AOTD vadovas jų atsisakė.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E.Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną generalinis inspektorius pradėjo tyrimą.

Tokią ministrės komunikaciją kritikavo opozicijos atstovai, NSGK nariai, patarimų jai sakė turintis ir premjeras Gintautas Paluckas.

Vis dėlto, D.Šakalienė atmetė tokią kritiką ir tikina, jog visi svarbiausi asmenys buvo informuoti, o ji pati esą negalėjo užsiimti detalesne komunikacija, mat tuo metu, kai E.Paulavičius prabilo apie nušalinimą, jos nebuvo Lietuvoje.

AOTD direktoriaus pareigas E.Paulavičius pradėjo eiti 2020 m. vasarą. Šių metų rugpjūtį pulkininkas baigia kadenciją karinės žvalgybos vado poste.

E.Paulavičius tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1999 m., veiklą tęsė KAM, kariuomenės padaliniuose ir tarptautiniuose štabuose, dalyvavo NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove. Pulkininkas apdovanotas krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės medaliais.