Prie Seimo tribūnos stojęs G.Paluckas savo kalbą pradėjo su lengva ironija.
„Tai yra tikra pavasario sesijos kulminacija. Nepaisant to, jog praėjusiame posėdyje jau nestokojome vieni kitiems epitetų, kurių jau šiandien nekartosiu, bet tema, klausimai, insinuacijos arba aplinkybės, kuriomis mes baigiame šią sesiją, tikrai yra labai įdomios“, – pastebėjo Vyriausybės vadovas.
Visgi pirmąsias penkias minutes, per kurias turėjo atsakyti į kilusius klausimus dėl savo verslų ir turimų ryšių, premjeras ėmėsi padėkų. Šiam klausimui apskritai buvo skirta vos 20 minučių.
Pirmiausia jis padėkojo koalicijos partneriams – „Nemuno aušrai“, esą parodžiusiai „jaunai organizacijai netipišką brandą, priimant sunkius sprendimus“, taip pat pagyrė ir demokratus.
Vėliau G.Paluckas nepraleido progos pasididžiuoti ir šią sesiją nuveiktais darbais.
„Sprendimai priimti ypatingai svarbūs, kurių praėjusi Vyriausybė negebėjo priimti net per ketverius metus“, – įgėlė G.Paluckas.
Toliau tempdamas laiką G.Paluckas turėjo ką pasakyti ir opozicijai. Jis dėkojo Mišriai frakcijai, kuri neva kartais klydinėjo savo balsais, tačiau niekada nenuvylė. Iš valstiečių premjeras sakė rudens sesijoje besitikintis daugiau konstruktyvumo, nes mato daug sąlyčio taškų.
Liberalų sąjūdyje G.Paluckas sakė įžvelgiantis sveiko proto, kurį jie galėtų pademonstruoti.
„O iš kolegų konservatorių nesitikiu nieko, nes, kai lūkesčiai nedideli, tai ir nusivylimai menki. Tiesą pasakius, galėčiau pasakyti netgi daugiau – iš man pateiktų klausimų kyla labai pagrįstas įtarimas, ar racionaliai dar gebate mąstyti ir ar neperžengiate elementaraus politinio padorumo ribos“, – pareiškė politikas.
Toliau jis dėstė, ką jam reiškia stovėjimas Seimo posėdžių salės tribūnoje, atsakinėjimas į klausimus, ir kokia tų atsakymų reikšmė, kiek jie padidina parlamentarų ir visuomenės žinojimą.
„Tam tikra visuomenės grupė, visokie internetiniai tyrinėtojai – jiems niekas nepadės. Kokie atsakymai, kokia forma bebūtų pateikti – ar raštu, ar žodžiu, kažkokios abejonės vis tiek lieka. Kita vertus, tai vis tiek yra jų teisė. Blogai, kad tie samprotavimai ir abejonės yra skleidžiami viešai, be jokios atsakomybės“, – kalbėjo G.Paluckas.
Premjeras tęsė, esą dabar Lietuvoje įsigalėjo tyrimai kaip verslo forma.
„Tai nėra nieko naujo, nes uždirbti iš informacijos nuotrupų, apipintų išsigalvojimais, Vakaruose jau tapo įprasta – tiek verslo, tiek politinėje sistemoje“, – dėstė jis.
„Dėmesio ekonomikoje tiesa yra pigi valiuta. Naujieji pinigai yra pasipiktinimas ir abejonės. Toks žanras yra kažkas tarp „OnlyFans“ ir telefoninio sukčiavimo. Yra keliama aistra, tačiau praėjus šiek tiek laiko pasirodo, kad tai tebuvo išsigalvojimai“, – tokį vaizdingą pavyzdį pateikė G.Paluckas.
Paaiškino abejones
Galiausiai premjeras pamažu pradėjo atsakinėti į vienintelį jam užduotą klausimą apie jo verslą.
„Mieli kolegos konservatoriai, jūsų užduotuose klausimuose apskritai aš logikos nematau, nes jūs dešimties metų laikotarpį sugebate sudėti į vieną dieną. Kartais būna, jog atrodo, kad per vieną dieną lyg šimtas metų, bet sugebėti neatskirti veiklos laikotarpių, jau reikia labai ir labai sąžiningai pasistengti.
Noriu pabrėžti, kad nuo 2009 metų vidurio iki 2015 metų pavasario aš veikiau kaip privatus asmuo, neinantis nei savivaldybės tarybos nario pareigų, nei vicemero pareigų, nei Seimo nario pareigų.
Atitinkamai visos insinuacijos, kad premjero verslą rėmė kažkokie pinigai, yra laužti iš piršto, yra sąmoningos manipuliacijos, siekiant sudaryti vaizdinį, jog aš gavau kažkokias naudas, eidamas premjero pareigas“, – kalbėjo G.Paluckas.
Tuomet jis nupasakojo ir apie savo verslo veikimo aplinkybes.
„UAB „Sagerta“ aš įsigijau kaip registruotą įmonę, nes tuo metu registruoti įmones buvo gana sudėtinga. (...) Todėl įvairiausi išvedžiojimai dėl registracijos adreso ir panašiai neturi absoliučiai jokio logiško ir racionalaus pagrindo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Pasak jo, iš karto po įsigijimo akcijos buvo padalintos.
„Tai yra, 55 proc. priklausė man, 45 proc. – investuotojui, jau žinomai „Uni Trading“ įmonei, kuri ir per ateinantį laikotarpį skolino lėšas įmonei. Akcininkų struktūra, čia reikia pripažinti, nebuvo laiku pateikta Registrų centrui ir tai yra klaida, kuri buvo ištaisyta 2015 metais.
Galbūt iš to kyla samprotavimai apie paslėptą skolinimą. Noriu priminti – tuo metu buvau privatus asmuo, man nuo nieko slėptis nereikėjo. Tai yra normali, elementari praktika ir nedidelė padaryta klaida“, – pabrėžė G.Paluckas.
Pasak premjero, samprotavimai apie gautas naudas ir paskolas apskritai neturėtų kilti, gavus jo atsakymus raštu.
„Dar kartą galiu pakartoti – iš UAB „Sagerta“ jokių naudų nei aš, nei mano artimi asmenys jokia forma – nei paskolų, nei atlyginimų, nei kažkokių išlaidų kompensavimo, nei kitomis komercinėmis formomis – nėra gavę, išskyrus nominalią lagą už tą laikotarpį, kai aš ėjau vadovo pareigas.
Prieš grįždamas į politiką, 2015 metais, akcijas aš perleidau dviem įmonėje dirbusiems asmenims, kurie toliau tęsė projektą, ir tuo mano dalyvavimas kaip vadovo ir kaip akcininko, iš tiesų ir baigėsi“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjeras taip pat prakalbo apie samprotavimus, jog galutiniai naudos gavėjai jam turėjo būti žinomi, kai kuriuos iš jų apibūdindamas kaip absurdą.
„Aš manau, kad čia kažkas man šiek tiek įjungė laiko mašiną. Priminsiu, 2013–2014 metais daugelis valstybės vadovų skatino bendradarbiauti su Baltarusija, skatino investuoti, džiaugėsi gana tvirtais ekonominiais, tranzito, logistikos ryšiais. Galite tas citatas surasti internete.
Todėl mėginti paaiškinti, kad kažkokia įmonė 2018 metais, Vyriausybės potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir todėl aš tai turėčiau žinoti 2014 metais, manau, yra absurdiška.
Bet, kolegos, absurdais, panašu, mes esame linkę ne tik patys tikėti, bet ir mėginti įtikinti plačią visuomenę. Tai yra šiuolaikinės politinės kovos instrumentai – absoliuti dezinformacija, absoliutus neatitikimas faktinių aplinkybių“, – dėstė G.Paluckas.
Galiausiai Vyriausybės vadovas kreipėsi ir į konservatorius.
„Mieli mano konservatoriai, sakau nuoširdžiai – esu nepaprastai nusivylęs. Tikiuosi, iki rudens tas nusivylimas praeis. Tam, matyt, yra skirtas šitas laikotarpis, bet jau jaunystės pamokas tikrai išmokau.
Bendradarbiavimas su jumis yra sudėtingas ir galimas, matyt, tik kritiniais atvejais“, – apgailestavo premjeras, pridūręs, kad džiaugiasi, jog Lietuva šiandien nėra kritinėje situacijoje, o Vyriausybė priėmė sprendimus, į kurių rezultatus opozicija žiūrės su baltu pavydu.
Konservatorius papiktino klausimams likusi viena minutė
Kai G.Paluckas baigė savo pasisakymą, Seimo narių klausimams buvo belikusi viena minutė.
Klausimą buvo leista užduoti konservatoriui Arvydui Anušauskui, kuris pasiūlė išbraukti pirmas kelis minutes trukusius „ditirambus“, vietoj jų suteikiant daugiau laiko klausimams-atsakymams.
„Siekiant išsiaiškinti tiesą, gal jūs rekomenduosite savo frakcijos nariams šį trečiadienį kviečiamame Antikorupcijos komisijos posėdyje neprieštarauti klausimų valstybės institucijoms uždavimui ir atitinkamų dokumentų gavimui, nes būtent atsakymai į klausimus ir originalūs dokumentai padės išnarplioti šią situaciją, nepasikliaujant vien tik jūsų, kaip matau, gerėjančia, bet vis dar prasta atmintimi?“ – paklausė A.Anušauskas.
Į tai G.Paluckas atsakė, kad jo frakciją sudaro „nuostabūs, protingi žmonės, kuriems nieko nereikia liepti ir už rankos vedžioti“. O konservatoriams jokie atsakymai esą nepadės, nes jie savo nuomonės vis tiek nepakeis.
„Palauksime visų tyrimų, visų rezultatų ir, tikiuosi, kad jūs, atėjus laikui, manęs atsiprašysite“, – pareiškė premjeras.
„Be šansų“, – iš Seimo salės pasigirdo Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio balsas.
Prie šoninio mikrofono stojęs konservatorius Mindaugas Lingė taip pat paprašė pratęsti klausimams skirtą laiką, kurį prašvaistė G.Paluckas.
„Iš jūsų atsakymų nelieka aiškiau apie jums nesueinančias sąskaitas, bent jau apie pusę milijono eurų sumas. Ir jūs laidote juokelius, netgi apsimeluojate čia, kaip ir neseniai žiniasklaidai prie sienelės. Teigėte, kad D.Vilčinskas jus pakvietė vystyti verslą, o raštu pateikdamas atsakymą pasakėte, kad jokių bendrų verslo interesų neturite. Tai jau yra akivaizdus melas.
Prašau pratęsti šio svarbaus klausimo nagrinėjimą ir galimybę užduoti užsirašiusiems kolegoms klausimus, jų tikrai yra labai daug, o ne slapstytis po replikėlėmis ir juokeliais, laidomais iš tribūnos konservatorių atžvilgiu“, – pareikalavo M.Lingė.
Seimo posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Juozas Olekas paskelbė balsavimą, ar reikėtų pratęsti klausimų-atsakymų sesiją dešimčiai minučių. Balsų pritrūko.
„Jau ne kartą buvo patvirtinta, kad pono Palucko atmintis yra labai prasta. Labai keista, kaip su tokia atmintimi žmogus apskritai susitvarko su darbu. Būtų buvę gražu turbūt ir konservatorių frakcijai padėkoti, kuri balsavo už dalį jūsų Vyriausybės pateiktų sprendimų, didinančių gynybos finansavimą, bet kaip ponas Paluckas sakė, kai didelių lūkesčių neturi, nieko ir nesitiki.
Tiesiog tegul lieka protokolui“, – atsiduso repliką stojusi išsakyti ekspremjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė.
„Dėkojame visiems Seimo nariams, kurie dirba Lietuvos labui“, – diskusijas užbaigė J.Olekas.
Sekmadienio vakarą Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ publikavo tyrimą, kuriame keliami klausimai dėl premjero G.Palucko anksčiau valdytos įmonės „Sagerta“ bei gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko įmonės „Uni Trading“.
Socialdemokratas įsigijo „Sagertą“ 2013 m., tačiau įmonė dirbo nuostolingai, iš akcininko gavo didelių paskolų.
Registrų centro duomenimis, abu pirmus veiklos metus vieninteliu įmonės akcininku buvo G.Paluckas, tačiau tuo metu teiktose interesų ir turto deklaracijose politikas nieko nenurodė apie „Sagertai“ suteiktas paskolas.
Registrų centro juridinių asmenų dalyvių duomenų bazė rodo, kad 2015 m. balandį, kai G.Paluckas tapo Vilniaus vicemeru, pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra – politikas sau pasiliko 25 proc. įmonės akcijų, o likusias perleido Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) bei dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.)
Vėliau paaiškėjo, kad duomenis Registrų centrui apie pasikeitusią akcininkų struktūrą bendrovė pateikė tik 2017 m. sausį. Pagal šią informaciją matoma, kad anksčiau minėtas akcininko paskolas „Sagertai“ teikė ne G.Paluckas, o įmonė „Uni Trading“.
2017 m. Registrų centrui pateiktame akcininkų susirinkimo protokole matyti, kad su „Uni Trading“ susijęs verslininkas D.Vilčinskas – jis įvardijamas kaip įmonės atstovas ir akcininkų susirinkimo pirmininkas.
Tačiau D.Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G.Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių tarp G.Palucko ir D.Vičinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Gegužės pabaigoje publikuotame pirmajame „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrime keliami klausimai dėl G.Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G.Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl galimo G.Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).