Jos, jeigu projektas bus palaimintas paskutinėje balsavimo stadijoje, gerokai sušvelnins atsakomybę į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusiems politikams.
Valdantieji šį klausimą iš pradžių norėjo skubos tvarka išspręsti būtent šiandien, tačiau sulaukę pasipriešinimo iš darbotvarkės jį išbraukė. Nors ir buvo likusi tikimybė, kad klausimas grįš ant stalo, pirmadienio rytą to nebuvo padaryta.
„Čekutininkų“ atsakomybės švelninimo klausimas pačiame Seime sukėlė tikrą emocijų audrą, pataisas kritikuoja ir dalis valdančiųjų. Kritika valdantiesiems pilasi ir viešojoje erdvėje.
Pirmadienio rytą prie parlamento rūmų susirinkusi saujelė Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) atstovų taip pat siekė politikus įspėti, kad jų veiksmus visuomenė atidžiai stebi. Netoli Seimo išsirikiavo keli partijos nariai, rankose laikydami plakatus. Viename jų – raginimas G.Paluckui „nebūti D.Trumpu“.
„Mūsų tikslas yra pasakyti, kad žmonės nėra kvaili, supranta, kad Seimo intencija yra išsukti savo kolegas, kurie čekiukų skandalo metu įsivėlė į tikrai garbės nedarančias istorijas.
Bet mes klausiame, ar Seimas iki galo supranta, kokią Pandoros skrynią šitos pataisos atvers“, – kalbėjo LŽP pirmininkė Ieva Budraitė.
Pasak jos, šių pataisų kontekste paveikti bus ne tik „čekutininkai“, bet ir visi pareigūnai, kurie piktnaudžiauja savo valdžia.
„Mūsų galva, tai yra visiška valstybės tarnybos diskreditacija, ir galime kalbėti apie tai, kad ateityje į valstybės tarnybą sąmoningai eis tie žmonės, kurie turi, matyt, vienus ar kitus užsakymus, ir kadangi jokios atsakomybės nėra, kodėl nenueiti ir tų įsakymų neįgyvendinti?
Mes norime parodyti Seimui, kad visuomenė nėra akla – ji mato, ką Seimas daro, ir demokratinėje visuomenėje to būti neturėtų“, – pabrėžė I.Budraitė.
Apskritai, jos teigimu, tokias pataisas teikti yra gėdinga.
„Bet akivaizdu, kad šiai daugumai gėda yra svetimas jausmas“, – svarstė LŽP vadovė.
Tiesa, nors dabar iš Seimo darbotvarkės šis klausimas ir išimtas, atsipalaiduoti nereikėtų, pridūrė I.Budraitė. Anot jos, projektas vis dar gyvas, todėl garantijos, kad jo bus atsisakyta, tikrai nėra.
„Vasara ateis, rudenį gal būt vėl tas projektas atgims, tai to nesinorėtų“, – komentavo ji.
Kaip teigė ir LŽP narė, teisininkė Emilija Švobaitė, nors šiuo atveju labai daug kalbame apie korupciją ir nepotizmą, svarbu suprasti, kad šios BK pataisos iš esmės įgalintų labai įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimą – pavyzdžiui, pareigūnų smurtą.
„Mes turime Lietuvoje šiuo metu daugiau negu 450 vietų, kur yra ribojama asmenų laisvė, (...) ir ten tikrai trūksta dažnai ir nepriklausomos stebėsenos, ir kartais tas piktnaudžiavimas gali būti nebūtinai siekiant pasipelnyti, išsukti savo giminaitį, ar suteikti jam leidimą statyboms ar kažkuriai kitai ūkinei veiklai, bet taip pat piktnaudžiauti galia, žeminant žmogaus orumą, sutrikdant sveikatą ar kitaip pažeidžiant įvairias vertybes, kai atsiranda neturtinė žala.
Didžiulis regresas žmogaus teisių srityje, ir yra labai gaila matyti, kad svarstymo stadijoje už tokias pataisas, deja, balsavo ir Žmogaus teisių komiteto nariai“, – kalbėjo E.Švobaitė.
Dabar suorganizuotas mitingas – labai kuklus, kadangi dėl sparčiai į priekį judančio klausimo organizatoriai nespėjo gauti leidimo ir pakviesti daugiau žmonių, tačiau LŽP pirmininkė patikino, kad ateityje būtų galima tikėtis gausesnio protesto.
„Jeigu reikės, padarysime ir didelį. Manau, čia daug visuomeninių organizacijų prie tokio reikalo prisidėtų, nes visi norime gyventi valstybėje, kurioje valstybės tarnyba yra prognozuojama, o ne nebaudžiama“, – aiškino I.Budraitė.
Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.
Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.
Kaip skelbta, ketvirtadienį vykusio plenarinio Seimo posėdžio pabaigoje, socialdemokratas Karolis Podolskis paprašė Seimo grįžti į BK pataisų svarstymo stadiją ir apsispręsti dėl skubos tvarkos.
Vis tik, įstatymo pataisos po svarstymo jau buvo patvirtintos jau anksčiau. Toks socialdemokratų frakcijos žingsnis sulaukė kritikos – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis Eltai teigė, kad taip buvo pažeistos teisės normos ir išprievartautas parlamento statutas.