Tokiam Seimo konservatorės Giedrės Balčytytės siūlymui komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. TTK nematė poreikio svarstyti, kaip buvo planuota, patobulintą BK versiją, kadangi šis klausimas išbrauktas ir pirmadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės.
„Norėčiau pasiūlyti išimti klausimą dėl BK, nes jo nėra Seimo posėdžio darbotvarkėje ir nėra jokių aplinkybių jam rastis šios dienos darbotvarkėje. Kaip žinote, skubos tvarka buvo paprašyta grubiai pažeidžiant Statutą ir pats prašymas buvo antikonstitucinis. Mes akcentuojame, kad komiteto nariai yra teisininkai, tai tikrai galėtų būti teisingas pavyzdys, kad neturėtume legitimuoti tokio beatodairiško veikimo. Neturėtume šito klausimo svarstyti, nes nėra tam aplinkybių“, – svarstant TTK posėdžio darbotvarkę pasiūlė G. Balčytytė.
Jai pritarė ir TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Susiję straipsniai
„Aš ir pats svarsčiau tokį klausimą pasiūlyti, kadangi Seimo darbotvarkėje jo nėra, jis išimtas“, – sakė J. Sabatauskas.
Pirmadienį TTK ketino spręsti, ar BK pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Tokią grėsmę įžvelgė projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Pasak Seimo teisininkų, savo turiniu patobulintas BK variantas yra kardinaliai priešingas pirminėje iniciatyvoje numatytiems tikslams.
Cituodami 2019 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Seimo teisininkai pažymi, kad valstybė turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje. Korupcinio pobūdžio nusikaltimais yra padaroma, anot jų, ir didelė neturtinė žala.
Taigi, patobulintas BK pataisų variantas, anot Teisės departamento, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kad „valdžios galias riboja Konstitucija ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei konstituciniam valstybės tarnybos skaidrumo principui“.
„Manytina, kad korupcinio pobūdžio veikomis, iš jų ir piktnaudžiavimo veika, yra daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, o dekriminalizuojant piktnaudžiavimo veikas, sukėlusias didelę neturtinę žalą, nepaisoma iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos įstatymais uždrausti tokias veikas“, – savo išvadoje teigia Teisės departamentas.
Seimo teisininkai kritikuoja ir ketinimus BK panaikinti neturtinės žalos požymį.
„Iš aiškinamojo rašto matyti, kad projektu buvo siekiama „aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį“, taip pat „maksimalią sankciją taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimo veiksmai sukėlė didelę žalą“. Akivaizdu, kad projekto iniciatoriai nesiekė atsisakyti neturtinės žalos požymio, o siekė subalansuoti straipsnių sankcijas, atsižvelgiant į padarytos žalos (t. y. tiek turtinės, tiek neturtinės žalos) dydį“, – pastebi teisininkai.
Anot jų, nauja BK pakeitimų versija prieštarauja ir pradiniam jų tikslui – „skatinti viešąjį sektorių dirbti atsakingai ir skaidriai“.
Priėmus pasiūlytas pataisas, anot teisininkų, bus sukuriamos ir teisės taikymo problemos, iškraipoma BK Specialiosios dalies normų sistema. Tai, kad didelės neturtinės žalos požymis BK straipsniuose pagal savo pavojingumą bus traktuojamas skirtingai, jų nuomone, neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų.
Kaip ELTA jau skelbė, kilus pasipiktinimui dėl socialdemokratų siūlymo skubos tvarka svarstyti į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, šis klausimas išbrauktas iš pirmadienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės.