Jų pokalbis truko kiek mažiau nei valandą. Po susitikimo šalies vadovas komentarų neteikė. Prie laukiančių žurnalistų sustojo tik G.Paluckas.
Dar pirmadienį LRT televizijai G.Nausėda nurodė turėsiantis premjerui du klausimus – dėl pinigų pagrįstumo ir jo verslo ryšių.
„Aptarėme visus kilusius klausimus ir aš pateikiau visą informaciją. Atsakiau tai, kas yra tiesa – mano būsto įsigijimo aplinkybės yra ganėtinai paprastos, tai yra asmeninės lėšos ir gautas bankinis kreditas.
Asmeninės lėšos yra įvairios, bet didžioji dalis yra iš realizuoto mano prieš tai turėto nekilnojamo turto“, – aiškino premjeras.
Jis taip pat kartojo, kad jokių verslo santykių, įmonių ar akcijų su D.Vilčinsku jis „neturi ir nėra turėjęs“.
Tiesa, netrukus vienas iš šio tyrimo autorių Šarūnas Černiauskas jo taip pat pasiteiravo apie D.Vilčinską, tačiau į žurnalisto klausimą G.Paluckas neatsakė. Į kitų žurnalistų klausimus Vyriausybės vadovas reagavo.
„Gerbiamasis, visus klausimus užduokite raštu, nes aš labai abejoju jūsų objektyvumu“, – pareiškė jis.
G.Paluckas nurodė, kad su prezidentu G.Nausėda pasikalbėjo „nuoširdžiai ir tvarkingai“.
„Aptarėme visas politines aplinkybes, aptarėme opozicijos įvairias iniciatyvas, ir tiek“, – apibūdino jis.
„Mes su prezidentu normaliai, tvarkingai bendraujame, vienas kitam klausimų kažkokia forma neuždavinėjame – tai yra normalus bendravimas dėl informacijos, paskleistos viešumoje, ir aš manau, kad mes tuos klausimus išsiaiškinome“, – tvirtino premjeras.
„Komunikacija visada gali būti geresnė“, – paklaustas, kaip vertina prezidento kritiką dėl to, kad komunikuoti jam ir kai kuriems ministrams galbūt reikėtų geriau, svarstė G.Paluckas.
Š.Černiauskas vėliau dar kartą pabandė užduoti jau kitą klausimą G.Paluckui, tačiau šis ir vėl pareikalavo žurnalisto visus savo paklausimus siųsti raštu.
„Gerbiamasis, visus klausimus prašau užduoti raštu“, – atšovė premjeras.
„Tai gal kolegos pakartos?“ – į kitus žurnalistus atsisuko Š.Černiauskas.
„Prašau užduoti klausimus raštu“, – nukirto G.Paluckas.
Premjeras taip pat kartojo manantis, kad Seime pasitikėjimą turi, todėl neketina jo pasitikrinti.
„Koalicija laikosi vieningai, mato, kokie išvedžiojimai ir insinuacijos yra pilami į viešą erdvę, todėl nėra jokios abejonės, kad bet kokios interpeliacijos patirs nesėkmę. Nepaisant to, opozicija turi pilną teisę tai daryti“, – tvirtino ministras pirmininkas.
G.Paluckas tikino, kad savo poziciją gali pagrįsti dokumentais.
„Visi dokumentai yra, visos deklaracijos yra pateiktos“, – pabrėžė jis.
Netrukus S.Černiauskas panoro užduoti premjerui dar vieną klausimą, tačiau G.Paluckas padėkojo ir žurnalistus paliko.
Antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero G.Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko D.Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.
2013 m. G.Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G.Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.
Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G.Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D.Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G.Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D.Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G.Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G.Palucko ir D.Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Tuo metu pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G.Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G.Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G.Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).