Opozicijai ministrą pirmininką pasmerkus ir reikalaujant atsistatydinti, o valdantiesiems – jį ginant, su nekantrumu laukta šalies vadovo pozicijos, kaip jis vertina susidariusią situaciją.
Pirmadienį paskelbta, kad antradienį G.Nausėda kviečiasi G.Palucką į Prezidentūrą pasikalbėti apie tyrime paviešintą informaciją.
Pirmąjį komentarą prezidentas pateikė dar susitikimo išvakarėse, pirmadienį, LRT televizijoje. Jis teigė nežinąs, ar premjeras sąmoningai meluoja, ar tai yra „tam tikri komunikaciniai dalykai“, tačiau tai išsiaiškinti esą turėtų tarnybos.
Šalies vadovas sakė pats turėsiantis mažiausiai du klausimus G.Paluckui.
„Pirma, kaip ten iš tikrųjų yra su tomis deklaruotomis pajamomis, už kurias buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, ar jos buvo pakankamos. Ar jos buvo deklaruotos iki galo, aiškumo nebuvo.
Na, ir man taip pat nėra iki galo aišku, kaip iš tikrųjų yra su tais verslo ryšiais su ponu Darijumi Vilčinsku. Iš pradžių tartum ir buvo teigta, kad jų nėra. Vėliau patikslinta, kad jie buvo ir kad iš esmės tai buvo pono Vilčinsko idėja, kurią pamėgino abu partneriai įgyvendinti, tiesa, nesėkmingai.
Taip kad visuomenei reikia pateikti labai aiškiai atsakymus, kurie nebepaliktų vietos interpretacijai“, – LRT televizijoje kalbėjo G.Nausėda.
Susiję straipsniai
Tiesa, ar prezidentą tenkino premjero atsakymai bent jau kol kas neišgirdome. Po susitikimo spaudos konferencijos nebuvo, savo komentarą teikė tik G.Paluckas.
„Su prezidentu mes tikrai nuoširdžiai ir tvarkingai pasikalbėjome, aptarėme visas politines aplinkybes, aptarėme įvairias opozicijos iniciatyvas ir tiek“, – taip susitikimą apibūdino Vyriausybės vadovas.
„Mes su prezidentu normaliai, tvarkingai bendraujame. Vienas kitam klausimų kažkokia forma neuždavinėjame. Tai yra normalus bendravimas dėl informacijos, paskleistos viešumoje, ir aš manau, kad mes tuos klausimus išsiaiškinome“, – pridūrė jis.
G.Nausėdos darbotvarkė po susitikimo su premjeru – tuščia.
Po kurio laiko, sulaukę žurnalistų užklausų, prezidento atstovai išplatino komentarą raštu, kuriame nurodė, kad G.Nausėda savo vertinimus pateiks tik sulaukęs tyrimus vykdančių institucijų išvadų.
„Prezidentas išgirdo premjero paaiškinimus. Bet kokius vertinimus prezidentas, kaip ir sakė vakar, pateiks po to, kai savo išvadas pateiks atsakingos institucijos“, – Eltai siųstame atsakyme teigė šalies vadovo atstovai.
Prezidento pozicijos pabrėžė laukiantys ir anksčiau Lrytas kalbinti politologai. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, kad šalies vadovas čia turi nemažai svertų.
„Kol kas nesimato, kad tarp valdančiųjų būtų kažkokių abejonių dėl premjero reputacijos. Man neatrodo, kad yra labai didelė tikimybė, jog premjeras atsistatydins, nes to, kas angliškai vadinasi „smoking gun“, to ką tik iššovusio šautuvo, nesimato.
Nesimato dūmų, išeinančių iš ginklo vamzdžio. Tai šiuo atveju tos informacijos, man atrodo, trūksta, bet tuo pačiu norėtųsi, kad prezidentas bent jau pareikalautų, kad premjeras rimčiau pasižiūrėtų į tuos klausimus, ir pateiktų tą informaciją, kurios trūksta“, – komentavo A.Lašas.
„Manau, prezidentas turi svertus daryti įtaką, nes akivaizdu, kad klausimų yra, premjerui šita istorija visuomenės pasitikėjimo tikrai neprideda, tai norėtųsi, kad premjeras rimčiau sureaguotų.
Prezidentas gali įtikinti premjerą tiek panaudodamas viešąjį spaudimą, tiek susitikdamas su juo ir galbūt pareikalaudamas daugiau informacijos. Dabar sunku patikėti kai kuriais dalykais, kuriuos premjeras deklaruoja“, – pridūrė politologas.
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili buvo skeptiška dėl to, kad Prezidentūros reakcija galėtų būti griežtesnė, nei pačių valdančiųjų.
„Manau, kad galime tikėtis tiesiog prašymo palaukti tyrimo išvadų, ar kad premjeras detaliau atsakytų į vieną ar kitą klausimą. Man, kaip politologei, klausimas numeris vienas yra ne ryšiai, ne visokios verslo schemos, kurias turėtų tirti konkrečios tarnybos, bet būtent nedeklaruota pinigų ir turto kilmė“, – teigė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero G.Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko D.Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.
2013 m. G.Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G.Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.
Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G.Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D.Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G.Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D.Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G.Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G.Palucko ir D.Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Tuo metu pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G.Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G.Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G.Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).