„Mes kalbame apie Šengeno erdvę – tu negali čia paimti ir uždaryti, atidaryti ir kokias nori procedūras įvedinėti. Yra tarptautiniai įsipareigojimai, dėl to (sprendimo griežtinti patikras pasienyje – ELTA) priežastys turi būti rimtos. Žiūrime ir vertiname jas, kokia yra dinamika“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Budrys, paprašytas įvertinti Lenkijos sprendimus dėl veiksmų pasienyje su Lietuva.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, jei Lenkija tokius sprendimus priima dėl neteisėtos migracijos, reikėtų, visų pirma, įvertinti, kur yra antrinės migracijos šaltiniai. Pasak K. Budrio, Lietuva šiuo klausimu su problemomis nesusiduria, mat pasienyje su Baltarusija su neteisėta migracija institucijos kovoja efektyviai.
„Mūsų sienoje mes suskaičiuojame viską – nuo lūšių, meškų ir nekalbu apie tai, kad žinome, kokie žmones ten prisiartina. Žinome tiksliai, kiek ir kada kertama mūsų siena. Tie (neteisėtos antrinės migracijos – ELTA) skaičiai nėra susiję su Lietuvos sienos saugumo problemomis. Ateina žmonės, kirtę kitų valstybių sieną“, – aiškino ministras.
Susiję straipsniai
K. Budrys pabrėžė, kad priimant sprendimus dėl procedūrų pasienyje griežtinimo, reikėtų nepamiršti ir Šengeno erdvės įsipareigojimų, savo planus pagrįsti faktiniais duomenimis, o ne politiniais motyvais.
„Reikėtų šitoje visoje situacijoje – ir mano toks raginimas – išvengti politizavimo sienos apsaugos priemonių, atliepiant į įvairias politines įtampas, nes tai nėra tinkamas tam įrankis. (...)
Mes dirbame dabar ir Briuselyje, kad visos procedūros būtų išlaikytos ir kad būtų sprendimai pagrįsti faktiniais duomenimis ir poreikiu. Jie (sprendimai – ELTA) turi būti proporcingi, tiksliai nutaikyti, o ne politiškai motyvuoti“, – komentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad antradienį Lenkija pranešė, jog nuo liepos 7 d. laikinai įves patikras prie Vokietijos ir Lietuvos sienų, siekdama sustabdyti nelegalių migrantų atvykimą.
„Laikinas kontrolės atkūrimas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje yra būtinas siekiant apriboti ir iki minimumo sumažinti nekontroliuojamus migrantų srautus į abi puses“, – ministrų kabineto posėdyje sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir pridūrė, kad tokie patys patikrinimai bus vykdomi ir prie Lietuvos sienos.
„Suprantame, kad šis sprendimas atsilieps žmonių judėjimo laisvei“, bet „kito kelio nėra“, sakė jis.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad apie Lenkijos sprendimą yra žinoma. Anot jo, Lietuva savo ruožtu imasi papildomų priemonių kovai su antrine neteisėta migracija iš Latvijos pusės.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) antradienį pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyti 352 į Latviją iš Baltarusijos neteisėtai patekę migrantai. Kaip skelbia VSAT, šie migrantai iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą.
Iš šiemet sulaikytų 352 vadinamuoju latviškuoju keliu vykusių migrantų 157 įkliuvo Lietuvos pareigūnams, 195 – Lenkijos. Šiemet šis neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos srautas, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, yra išaugęs pustrečio karto: 2024 m. pirmą pusmetį buvo sulaikyta 140 tokių asmenų.
Anot VSAT, į Latviją šiemet brovėsi, buvo sulaikyti ir grąžinti į Baltarusija 5 914 migrantų. Tai yra 6,7 karto daugiau nei bandymų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą, kurios pasieniečiai užkirto kelią į šalį patekti 890 migrantų. Į Lenkiją šiemet nesėkmingai brovėsi dar daugiau migrantų – 14 975.
Šiemet Lietuvos pasieniečiai iš Baltarusijos į mūsų šalį neleido patekti 890 neteisėtų migrantų, o nuo 2021 m. bandymų neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką fiksuota daugiau kaip 23 tūkstančiai.
Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.