Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Miuncheno saugumo konferencijos Patariamosios tarybos narys Gabrielius Landsbergis ragina nebūti apakintiems šio Aliaksandro Lukašenkos žingsnio, kuriuo diktatorius siekia savo tikslų.
Savo tinklaraštyje neseniai paskelbtame komentare G.Landsbergis aiškino, kad galime pasidžiaugti, jog Baltarusijos režimas paleido 14 politinių kalinių, tačiau negalime pamiršti, kad tai tėra lašas jūroje, o A.Lukašenkai politiniai kaliniai yra tik derybų objektai, už kuriuos jis prašo sau didesnių naudų.
„Visų pirma, Baltarusijoje vis dar kalinami daugiau nei tūkstantis politinių kalinių – tai reiškia, kad A.Lukašenka paleido mažiau nei 2 proc. jų. Antra, A.Lukašenka iki šiol nėra patrauktas atsakomybėn už civilinio keleivinio lėktuvo užgrobimą ar už nelegalių migrantų bangą, kurią jis organizavo.
Vilniuje – baltarusių solidarumo mitingas: pasirodė ir neseniai iš kalėjimo paleistas S. Cichanouskis
Dauguma žmonių tai pamiršo – galbūt todėl, kad tai skamba kaip prasto filmo siužetas, o ne realybė. Trečia, A.Lukašenka toliau padeda Rusijai ir palaiko jos siaubingą karą prieš Ukrainą“, – rašė G.Landsbergis.
Buvusio užsienio reikalų ministro teigimu, tai, ką dabar stebime, yra nuoseklus A.Lukašenkos veikimo modelis Baltarusijoje, vykdomas nuo 2000 metų.
„Pirma – represijų banga, tada – opozicijos atstovų areštai, po to Vakarai paskelbia sankcijas. Po kurio laiko keli kaliniai paleidžiami, sankcijos sušvelninamos, ir, svarbiausia – A.Lukašenkos politinis legitimumas sustiprinamas. Šį ciklą jis kartoja kas kelerius metus, stiprindamas savo, kaip „vartininko“, su kuriuo Vakarams būtina kalbėtis, reputaciją“, – nurodė jis.
G.Landsbergis priminė, kodėl Baltarusijai apskritai buvo įvestos sankcijos ir išskyrė, kokį žaidimą dabar žaidžia A.Lukašenka.
Susiję straipsniai
„Nuo suklastotų 2020 metų rinkimų, sankcijos buvo įvestos keliais etapais: pirma – reaguojant į žiaurias represijas po rinkimų, tada – dėl „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo 2021 metų gegužę, o neseniai – dėl bendradarbiavimo Rusijos kare prieš Ukrainą.
Skaudžiausios ir todėl veiksmingiausios sankcijos yra tos, kurios nukreiptos į kalio sektorių – ypač į valstybinę įmonę „Belaruskalij“. Kalis yra vertingiausias Baltarusijos eksportas, o „Belaruskalij“ ilgą laiką tarnavo kaip asmeninis A.Lukašenkos fondas.
Patogiausias sausumos Baltarusijai eksporto kelias veda per Lietuvą, kurios geležinkeliai ir uostai sudaro trumpiausią kelią iki jūros. Lietuva pagrįstai teigia, kad Baltarusijos prekybos palengvinimas prieštarauja jos nacionalinio saugumo interesams, ir yra įvedusi nacionalinio lygmens sankcijas.
Tai reiškia, kad net jei JAV ir Europos Sąjungos sankcijos būtų panaikintos, A.Lukašenka vis tiek negalėtų eksportuoti savo kalio ar bet ko kito per Lietuvos kelius, geležinkelius ir neužšąlantį uostą.
Tad mums turi būti akivaizdu – A.Lukašenka vėl atveria savo senąją žaidimų knygą ir siūlo mainyti kalinius (įkaitus) į sankcijų švelninimą, kuris būtų nepaprastai pelningas jo režimui ir jam asmeniškai“, – perspėjo G.Landsbergis.
Galiausiai jis pabrėžė – džiugu, kad 14 Baltarusijos politinių kalinių nebėra už grotų, tačiau „tai neturi tapti pretekstu atsisakyti sveiko proto ir pasiduoti šio diktatoriaus senam žaidimui. Nėra jokio pagrindo dar dešimtmetį žygiuoti pagal jo seną melodiją“.
„Europa neturi nusileisti A.Lukašenkos ciniškiems reikalavimams atšaukti sankcijas, o Lietuva privalo ir toliau ginti savo nacionalinį saugumą. Lietuvos sąjungininkai taip pat turi taikyti vienodus standartus visiems chaoso ašies atstovams.
Niekas neapkabina Khamenei (aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei, – aut.past.) – niekas neturėtų apkabinti ir A.Lukašenkos“, – paragino buvęs ministras.