Tokius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotus pakeitimus trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Iš pradžių ministerija buvo siūliusi dar vieniems metams pratęsti reikalavimą mokėti valstybinę kalbą įsidarbinti norintiems ir laikinąją apsaugą turintiems užsieniečiams, tačiau klausimas kelissyk buvo išbrauktas iš Ministrų kabineto posėdžio darbotvarkės ir tobulintas pagal gautas pastabas.
Pagal šiuo metu galiojusią tvarką, įsidarbinti norintiems užsieniečiams valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos buvo netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos statuso suteikimo. Po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Lietuvą pasitraukusiems ir laikinąją apsaugą gavusiems pabėgėliams terminas išmokti lietuvių kalbą jau yra praėjęs.
Susiję straipsniai
Tęsiantis Rusijos karui, ukrainiečiams laikinoji apsauga buvo pratęsta iki 2026 m. kovo 4 d. Vis tik, atsižvelgiant į tai, ministerija pasiūlė valstybinės kalbos prievolę sieti su laikinosios apsaugos statusu. Tai reiškia, jog Ukrainos pabėgėliams prievolė negalios dar bent pusmetį.
„Projektu siūloma nustatyti, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti ir (ar) dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos“, – nurodoma projekto pažymoje.
Nuo 2022 m. vasario Migracijos departamentas užregistravo apie 96 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. 2024 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirbo 33,9 tūkst. ukrainiečių.
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) pateiktais duomenimis, lietuvių kalbos kursus iki dabar galėjo baigti apie 6,8 tūkst. asmenų.