Dar įvykio dieną ministrė Dovilė Šakalienė teigė, jog oro pajėgos buvo pasiruošusios imtis aktyvių veiksmų, tačiau to neprireikė.
„Lietuva turi veikiančias procedūras ir priemones tokiems atvejams stebėti ir, jei reikia, neutralizuoti. Ir šiuo atveju oro policijos misijos užduotis buvo pakeista — buvome pasirengę imtis aktyvių veiksmų, jei būtų prireikę.
Lietuva toliau mokosi iš Ukrainos gynybos, dirbame kartu su ukrainiečiais stiprindami savo oro gynybą, imamės papildomų priemonių dėl lėtai ir žemai skrendančių BO uždengiant oro erdvę stebėjimų ir reagavimu kinetinėmis ir nekinetinėmis priemonėmis tiek per nacionalinius, tiek per NATO planus“, – teigė ministrė.
Penktadienį į tai sureagavo ir kariuomenė, kuri atskleidė, kokiu atveju kariuomenė gali numušti taikinius ir kokius pajėgumus tokioms užduotims Lietuva turi.
„Taikos metu oro erdvę valdo civilinė institucija, o kontroliuoja ir stebi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
Taikos metu oro taikiniai yra stebimi, idenfikuojami ir tik tuomet, kai atitinkami tam tikri grėsmės valstybės saugumui ar kritinei infrastruktūrai kriterijai, gali būti naikinami Krašto apsaugos ministro sprendimu (jei naikinimą atlieka Lietuvos kariuomenė savo pajėgumais) arba NATO Oro pajėgų vadavietės (AIRCOM) sprendimu pagal nustatytus algoritmus, jei naikinimą atlieka NATO Oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Taip pat, esant specialioms sąlygoms, Krašto apsaugos ministras gali deleguoti šio sprendimo teisę, pavyzdžiui, per 2023 m. NATO viršūnių susitikimą Vilniuje sprendimo naikinti oro taikinius teisė buvo perduota Karinių oro pajėgų vadui taip sutrumpinant procedūrą.
Tačiau taikos metu oro taikinių naikinimas būtų vykdomas visiškai išskirtiniais atvejais, taikos metu civilizuotos šalys grėsmės nekeliančių objektų, tegul ir pažeidusių valstybės sieną, nenumušinėja.
Tuo tarpu karo padėties metu oro erdvės valdymas ir kontrolė perduodama Lietuvos kariuomenės vadui. Vadovaujantis mūsų nacionaliniu ir NATO gynybos planais Lietuvos kariuomenės vadas įsteigia draudžiamas zonas ir nustato skrydžių procedūras, tuomet oro taikiniai naikinami nebe išskirtiniais atvejais, o sistemingai, pagal Oro gynybos planą.
Kokie Lietuvos oro gynybos pajėgumai prieš tokius ar panašius dronus? Lietuvos kariuomenėje oro erdvės stebėjimui naudojami Karinių oro pajėgų turimi stebėjimo ir gynybos radarai, naikinimui – trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos bei elektroninės kovos priemonės.
Ginklų sistema parenkama pagal keletą kriterijų, pagrindiniai – ji turi gebėti numušti taikinį, taip pat turi nebūti perteklinė, kitaip tariant, jei priešiškas orlaivis skrieja į kokius nors griuvėsius, jo numušimui nebūtinai būtų naudojama brangi NASAMS sistemos raketa, tuo tarpu tegul ir pats pigiausias orlaivis atakuotų kritinės svarbos objektą arba grėstų žmonių žūtys, jis galėtų būti naikinamas visomis turimomis priemonėmis“, – rašoma kariuomenės pranešime.