Paaiškėjus, kad Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnams netgi teko į slėptuves palydėti aukščiausius šalies politikus, kadangi iš pradžių pasirodė informacija, jog objektas gali būti dronas „Shahed“, viešojoje erdvėje vienas po kito pradėjo piltis klausimai, kodėl apie galimą oro pavojų nebuvo perspėti eiliniai gyventojai.
Premjerą Gintautą Palucką ir Seimo pirmininką Saulių Skvernelį VAT pareigūnai į priedangą išsivedė žurnalistų akivaizdoje.
Lrytas žiniomis, apie incidentą sužinoję kai kurie karininkai puolė skambinti artimiesiems ir raginti juos eiti į slėptuves.
Abejonėmis, ar valstybės institucijos tikrai į šį įvykį reagavo tinkamai, dalijosi ir patys politikai – pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga svarstė, „kam mes tada tas įspėjimo sistemas turim“, abejonių kilo ir socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui, europarlamentarui Dainiui Žalimui ir kitiems.
Tačiau portalo Lrytas kalbintų institucijų atstovai ramina – jų teigimu, algoritmai suveikė gerai, o gyventojai pranešimų nesulaukė dėl labai konkrečių priežasčių.
Kilo ne vienas klausimas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ketvirtadienį pranešė, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą ketvirtadienį įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė.
Ji Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 11.30 val., pasieniečių teigimu, bepilotis orlaivis skrido 100 metrų aukštyje, 50–60 km/h greičiu.
Kiek vėliau, ketvirtadienio vakarą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad įskridęs objektas buvo bepilotis orlaivis „Gerbera“.
Pažymima, kad objektas oro pavojaus nesukėlė. Pirminiais duomenimis, objektas pagamintas iš faneros ir putplasčio.
Nors aukščiausi šalies pareigūnai gavus pranešimą apie galimą oro pavojų buvo skubiai palydėti į slėptuvę, gyventojai apie Lietuvos oro erdvę kirtusį objektą sužinojo tik kiek vėliau. Dėl to socialiniuose tinkluose kilo nemažai pasipiktinimo – abejonės, ar situacija tikrai gerai suvaldyta, sklido ir iš pačių politikų.
„Man tai štai koks klausimas kilo bežiūrint reportažus apie politikus slėptuvėse. Ar Vilniuje skambėjo oro pavojaus įspėjimai, gyventojai gavo žinutes apie galimą pavojų? Klausiu labai rimtai, nes jei nuo galimo pavojaus buvo bandoma apsaugoti tik kelis žmones, tai kam mes tada tas įspėjimo sistemas turim?“ – klausė valstietis A.Veryga.
Situacija piktinosi ir Jonavos meras, socialdemokratas M.Sinkevičius.
„Jei valstybės vadovai dėl saugumo protokolų vedami į slėptuves, o kaip su likusia visuomene? Kur aliarmo žinutės, sirenos…? Jei būtų ne skraidanti faniera, o tikrai Shahed’as… Viskas veikia… popieriuje“, – feisbuko komentaruose rašė jis.
Klausimų dėl gyventojų informavimo kilo ir europarlamentarui Dainiui Žalimui.
„Jei dėl tariamo šahedo, kuris pasirodė esąs savadarbe skraidykle, nukritusia už kilometro nuo Lietuvos sienos, iškart į priedangas nuvesti aukščiausi valstybės pareigūnai, tai kaip su požiūriu į kitus, paprastus, piliečius ir jų saugumą? Jiems nereikėjo skelbti oro pavojaus? Jie turbūt šiaip sueitų už atsitiktines aukas, jei puolimas būtų realus?
Žinoma, man savaime atrodo abejotinas toks perdėtu atrodantis atsargumas. Kažin ar ta situacija buvo tokia, kad reikėjo nedelsiant skubėti su priedangomis aukščiausiems valstybės pareigūnams. Šahedas juk ne balistinė raketa, lėčiau skrenda, lengviau vizualiai pastebimas ir gerai girdimas. Bet požiūris pademonstruotas, ir už tai galima nuoširdžiai padėkoti.
P.S. Beje, kai teko lankytis Ukrainoje, susitikimų parlamente ir prezidentūroje metu ne kartą gaudė oro pavojaus sirenos. Ukrainiečių kolegos mandagiai pasiteiraudavo, ar nenorėčiau į priedangą. Atsakydavau, kad darysiu taip pat, kaip jie patys“, – rašė D.Žalimas.
Paaiškino situaciją
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta penktadienį detaliau paaiškino, kodėl gyventojai negavo įspėjimų apie į Lietuvą įskridusį droną.
Kaip nurodoma portalui Lrytas atsiųstame atsakyme, nuo pranešimo gavimo apie objektą iki įvertinimo, kad jis grėsmės nebekelia, praėjo kelios minutės, todėl priimtas sprendimas gyventojų perspėjimo sistemos neaktyvuoti.
„Vakar apie skrendantį objektą į Lietuvos teritoriją buvo informuotos visos atsakingos tarnybos Lietuvos kariuomenės numatytais algoritmais. Kariuomenė ir tarnybos buvo pasirengusios reaguoti nedelsiant.
Galime patikinti ir nuraminti, kad gyventojai sirenų ir žinučių sistema neabejotinai būtų informuoti nedelsiant, jei grėsmė būtų įvertinta kaip reali arba nebūtų įmanoma tiksliai nustatyti grėsmės lygio – kitaip tariant, jeigu tu nežinai, kas gali įvykti, ir dėl to perspėji, kad neatsitiktų nelaimė“, – pažymėjo D.Buta.
Pasak jo, jeigu gyventojams šiuo atveju būtų iš karto atsiųstas aliarmas, iš esmės būtų sukelta „panika lygioje vietoje“.
„Šioje vietoje, kadangi buvo labai greitai žinoma, kad grėsmės nėra, sistema ir nebuvo aktyvuota“, – komentavo NKVC atstovas.
Pasak D.Butos, ką reiškia civilinės saugos signalai, kaip elgtis juos išgirdus, pravartu pasitikrinti interneto svetainėje www.lt72.lt.
NKVC atstovas akcentavo, kad už operatyvų gyventojų informavimą yra atsakingos visos institucijos.
Kaip pažymima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM viešai pateiktoje informacijoje, oro pavojus skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė ir yra skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.
Savo ruožtu Vadovybės apsaugos tarnybos Artimos apsaugos valdybos A4 skyriaus viršininkas Saulius Matuzevičius, pasiteiravus, kodėl buvo nuspręsta į slėptuves nuvesti dalį politikų ir kokie politikai be S.Skvernelio ir G.Palucko tai buvo, nurodė, kad VAT viešoje erdvėje nekomentuoja savo taktinių veiksmų, užtikrinant saugomų asmenų saugumą.
„Tarnybos pareigūnai reagavo į gautą informaciją ir palydėjo saugomus asmenis į saugias patalpas pagal numatytas procedūras. Dėl pranešimų gyventojams siuntimo Vadovybės apsaugos tarnyba nekomentuoja, nes už tai yra atsakingos kitos institucijos“, – pranešė S.Matuzevičius.
Kodėl įspėjimų apie galimą oro pavojų negavo gyventojai, ketvirtadienio vakarą paaiškino ir pati ministrė D.Šakalienė.
Taip pat, anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovės, nors tokio tipo dronai naudojami žvalgybai ar oro gynybos sistemoms apkrauti, šiuo metu nėra indikacijų, kad šis incidentas būtų suplanuotas ar tyčinis.
„Detalus įvykio aplinkybių tyrimas vykdomas. Artėjant bendroms rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms Zapad, būtina realistiškai vertinti situaciją – galime tikėtis tiek netyčinių incidentų, tiek provokacijų Lietuvos pasienyje. Preliminariu vertinimu į šios dienos incidentą visos atsakingos tarnybos sureagavo taip, kaip ir pridera.
Objektas buvo stebimas gerokai prieš jam patenkant į Lietuvos oro erdvę. Sienos kirtimas ir vėlesnis objekto kritimas buvo užfiksuotas tiek radarais, tiek vizualiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Pranešimo sistema suveikė. Atsižvelgiant į itin trumpą skrydžio trukmę bei įveiktą nedidelį atstumą Lietuvos teritorijoje, gyventojų perspėjimo sistemos aktyvavimas nevykdytas.
Labai svarbu aiškiai atskirti atsitiktinius pavienius oro erdvės pažeidimus nuo sąmoningai suplanuotų veiksmų, tokių kaip dronų atakos. Pirmuoju atveju reaguojame taikos sąlygomis, siekdami minimizuoti bet kokią galimą žalą. Antruoju, traktuotume tai kaip agresijos aktą, į kurį reaguotume pagal nacionalinius ir kolektyvinius gynybos planus“, – komentavo D.Šakalienė.
Pasak ministrės, turime suvokti realybę, kurioje gyvename – Rusija, D.Šakalienės teigimu, nuolat vykdo dronų atakas Ukrainoje, jų skaičius didėja, o dėl įvairių veiksnių – taip pat ukrainiečių gynybos – jie neretai nukrypsta nuo kurso.
„Kol karas tęsiasi, tokių incidentų tikimybė išlieka. Tačiau Lietuva turi veikiančias procedūras ir priemones tokiems atvejams stebėti ir, jei reikia, neutralizuoti. Ir šiuo atveju oro policijos misijos užduotis buvo pakeista — buvome pasirengę imtis aktyvių veiksmų, jei būtų prireikę.
Lietuva toliau mokosi iš Ukrainos gynybos, dirbame kartu su ukrainiečiais stiprindami savo oro gynybą, imamės papildomų priemonių dėl lėtai ir žemai skrendančių BO uždengiant oro erdvę stebėjimų ir reagavimu kinetinėmis ir nekinetinėmis priemonėmis tiek per nacionalinius, tiek per NATO planus.
Informacinis fonas taip pat labai svarbus, kviečiame reaguoti atsakingai. Esame budrūs, reaguojame tiksliai ir proporcingai, tai darome nuosekliai ir atsakingai. Pasitikėkite mūsų karine ir civiline žvalgyba, kariuomene, pasienio pareigūnais“, – rašė D.Šakalienė.
G.Jeglinskas: priimkime kaip pamoką ateičiai
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, paklaustas, ar ir pats nebuvo palydėtas į slėptuvę, nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į Taivaną – tiesa, pridūrė ir pats nežinantis, ar pagal visus algoritmus jam būtų reikėję skubėti į slėptuvę.
„Nežinau, ar procedūriškai man priklauso – nesu susipažinęs. Bet jeigu nebuvau supažindintas, spėju, kad man nepriklauso (eiti į slėptuvę, – aut.past.)“ – portalui Lrytas sakė G.Jeglinskas.
Tokiu atveju, kaip nutiko ketvirtadienį, kalbėjo NSGK vadovas, vienas iš svarbiausių dalykų yra nekelti panikos, reaguoti blaiviai ir priimti adekvačius sprendimus.
„Žinoma, čia reikėtų klausti kariuomenės, koks buvo sprendimų priėmimo algoritmas, kodėl buvo būtent paslėpti šalies vadovai, kiti nebuvo informuoti, kas buvo informuoti, tai čia man būtų sunku spręsti – reikia žiūrėti į tai, kas priėmė sprendimus ir kuo jie vadovavosi.
Aš tik įsivaizduoju, kad yra tam tikri algoritmai, pagal kuriuos yra daromi tie sprendimai – aš taip tikėčiausi, kad daromi, kad tai nebuvo kažkoks atsitiktinis reagavimas, nes tai nėra gerai – bet ko aš tikėčiausi iš mūsų kariuomenės, kad buvo pritaikytas modelis ir jie priėmė tuos sprendimus, kokius turėjo priimti“, – komentavo G.Jeglinskas.
Pasiteiravus, ar, jo manymu, situacija suvaldyta tinkamai, jis svarstė, kad greičiausiai – taip.
„Vietoje to, kad žiūrėtume į amžinas viešas diskusijas, mes turėtume pasidaryti labai aiškią analizę to, kas įvyko, ir pažiūrėti, kas vyko teisingai, o jeigu kažkas buvo negerai, tada kažką reikia perbraižyti.
Priimkime tai kaip galimybę pasimokyti prieš ateities atakas, kurių nori ar nenori turbūt gali būti, kad tie dronai įskris į Lietuvą ateityje. Gyvename dronų amžiuje ir reikia būti pasirengusiems tokiems įvykiams.
Ačiū Dievui, kad čia buvo tik kartoninis lėktuvėlis, o ne ginkluotas orlaivis“, – tvirtino G.Jeglinskas.
Į incidentą sureagavęs ir NSGK vicepirmininkas, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas LRT televizijai taip pat teigė, kad valstybei reikia prisitaikyti prie naujų karinių iššūkių – tam, kad į Lietuvą „įskridus putplasčiui“ valstybės vadovams nereikėtų kiekvieną kartą bėgti į priedangą.
Be to, sakė L.Kasčiūnas, radarai, kuriuos dabar turi Lietuva, iš tiesų negali atskirti visų į mūsų šalį įskridusių objektų.
„Problema, susijusi su oro gynybos ir oro erdvės stebėjimu, pirmiausia yra ta, kad mūsų radarai šiuo atveju neatskiria, kur yra lėktuvas, kur yra dronas, kokio tipo dronas, čia yra problema. Tai ateina iš karo prieš ukrainiečius“, – LRT televizijai sakė L.Kasčiūnas.