Miesto valdžia tvirtina, jog gyvendami šiame savivaldybei priklausančiame būste, Vilčinskai pilnai nesumokėjo nuomos mokesčio ir neatsiskaitė už komunalines paslaugas.
Pirminiame savivaldybės ieškinyje, pateiktame Kauno apylinkės teismui 2024 metų rudenį, minima 1722 eurų suma, tačiau patikslintame ieškinyje, kuris pasiekė teismą 2025 metų gegužę, skolos išaugo jau iki 4162 eurų. Tiesa, patikslinto ieškinio teismas bent jau dabartinėje stadijoje nepriėmė.
Savivaldybės tvirtinimu, skolos, dėl kurių dabar teisme vyksta batalijos, ėmė kauptis nuo 2024 metų vasario.
Tuo tarpu sutuoktiniai kategoriškai neigia esantys skolingi – priešingai, jie esą savivaldybei netgi yra permokėję.
Prašoma iškeldinti 7 asmenis
Nuomos sutartis, kurią miesto valdžia siekia nutraukti, buvo sudaryta 2014 metais. Formaliai – su M. Vilčinskiene, tačiau pagal sutartį būste galėjo apsigyventi ir jos šeimos nariai.
Ieškinyje prašoma priteisti skolą ir iškeldinti šeimą, nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto: 43 metų M. Vilčinską, 41 metų I. Vilčinskienę, jų keturis mažamečius vaikus ir dar vieną artimą giminaitį.
Valdžios atstovai taip pat įtaria, jog bute gali gyventi ir pašaliniai, su nuoma nesusiję asmenys.
Procese dalyvauja ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, privalanti pasirūpinti, kad mažamečiai, jeigu šeimyną iš tikrųjų būtų nuspręsta iškeldinti, neatsidurtų gatvėje.
Šiuo metu parengiamoji bylos stadija, regis, jau baigėsi: liepos 7 dieną teisme buvo gautas I. Vilčinskienės atsiliepimas, tad byla turėtų būti pradėta nagrinėti iš esmės.
Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė naujienų portalą Lrytas informavo, artimiausias posėdis turėjo įvykti penktadienį, bet jis buvo atidėtas, nes M. Vilčinskas pareikalavo bylą nagrinėjančios teisėjos Vidos Agurkienės nušalinimo. Sprendimas dėl to dar nėra priimtas.
Penktadienį į teismą atvyko tiktai M. Vilčinskas, jo žmona posėdyje nepasirodė.
Skolą neigia, prakalbo apie permoką
I.Vilčinskienė ir jos vyras kategoriškai nesutinka su savivaldybės reikalavimais – jų tvirtinimu, valdžios atstovai pritaikė nepagrįstai didelį nuomos mokesčio tarifą.
Pasak sutuoktinių, jie yra ne skolingi, o permokėję už nuomą, ir permoka esą sudaro daugiau nei 4 tūkst. eurų.
I.. Vilčinskienė atsiliepime teigė, jog turi būti užtikrinta valstybės garantija dėl jos vaikų teisių apsaugos.
Pasak M. Vilčinsko, apie teisminį procesą dėl iškeldinimo šeima sužinojo tiktai iš vaiko teisių apsaugos institucijos. Jeigu Vilčinskų ši žinia nebūtų pasiekusi, sprendimas esą galėjo būti priimtas už akių.
Vilčinskų nuomone, permoka jiems turėtų būti grąžinta.
Kas teisus šioje istorijoje, spręs teismas – penktadienį turėtų prasidėjo bylos nagrinėjimas iš esmės.
Dėl vaikų išsivežimo – didelis rezonansas
2023 metų liepos 18 dieną Vilčinskai pagarsėjo visoje Lietuvoje, kuomet jiems dėl inkriminuoto vaikų pagrobimo iš Kauno vaikų globos įstaigos „Pastogė“ buvo iškelta baudžiamoji byla. Tėvai atvyko į Kaune įsikūrusį vaikų gerovės centrą „Pastogė“ ir, pasak teisėsaugos pareigūnų, savavališkai išsivežė 3 savo atžalas.
Sutuoktiniai buvo sulaikyti rugpjūčio 1-osios vakarą netoli Baltarusijos sienos, mėgindami slapta nelegaliai išvežti į šią valstybę savo mažamečius vaikus.
Automobiliu „Ford Focus“ nuo pasieniečių mėginta pasprukti, lekiant daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu.
Mažamečiai buvo įkurdinti „Pastogėje“ po to, kai 2023 metų gegužės 30 dieną Kauno apylinkės teismas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai leido paimti juos iš Vilčinskų.
Institucijų tvirtinimu, Vilčinskai visiškai nesudarė sąlygų savo vaikams socializuotis, ir tai apėmė ne tik jų neleidimą į mokyklą.
„Suverenų“ ideologija – pavojinga
Vilčinskų požiūris į atžalų auklėjimą ir kitus dalykus buvo išties šokiruojantis: šeima bent jau dar palyginti visai neseniai neturėjo galiojančių asmens dokumentų, be kurių vaikams gerokai apsunkintos gydymo, švietimo, kelionių į užsienį bei daugelio kitų paslaugų prieinamumas.
Sutuoktiniai anksčiau tvirtino nepripažįstantys nei Lietuvos, nei joje galiojančių teisės aktų.
„Laisvu, gyvu žmogumi“ save vadinantis M. Vilčinskas buvo atsisakęs Lietuvos pilietybės. Jo nuomone, privalomasis vaikų ugdymas yra jų dresavimas.
Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, ši sutuoktinių pora anksčiau buvo pasiskelbusi „suverenais“.
„Lietuvoje save su „suverenais“ tapatina keletas šimtų gyventojų, aktyviau veikia keliasdešimt SSRS (arba LTSR) piliečiais save laikančių „suverenų“.
Kai kurie jų viešai reiškia nostalgiją sovietmečiui, pagarbą sovietų kariams skirtiems monumentams, anksčiau bendradarbiavo su prokremliškais propagandistais Lietuvoje, vyko į Baltarusiją „gerinti“ dvišalių santykių ir teigiamai atsiliepė apie šį režimą.
„Vadinamieji „suverenai“ vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija.
„Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – tvirtinama VSD pranešime, išplatintame po to, kai Vilčinskai išsivežė iš „Pastogės“ savo vaikus.
Vaikai buvo sugrąžinti
Šiuo metu visi Vilčinskų vaikai jau yra sugrąžinti tėvams – tai padaryta, sutuoktinių skundą išnagrinėjusiam Kauno apygardos teismui 2024 metų sausio pradžioje panaikinus minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį.
Vaikų paėmimą iš Vilčinskų leidęs Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas grynai dėl formalių priežasčių.
Pasirodo, vaikų teisėmis besirūpinanti tarnyba turėjo pirmiausiai juos pati paimti iš Vilčinskų, ir tik po to ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus.
Tačiau padaryta atvirkščiai – pirma kreiptasi į teismą, ir tik po to pagal jo sprendimą buvo paimti visi trys mažamečiai.
To pakako, kad vaikai būtų grąžinti.
Baudžiamoji byla – dar nebaigta
Tačiau prokuratūra baudžiamosios bylos dėl mažamečių pagrobimo nenutraukė – pasak pareigūnų, Vilčinskai jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė tada, kai jų atžvilgiu dar buvo taikomi tam tikri įstatyminiai apribojimai, kuriuos jie esą sulaužė.
2023 metų rugsėjo 18 dieną Kauno apylinkės teismas priėmė sutuoktiniams palankų nuosprendį – epizode dėl kaltinimų pagrobimu Kauno apylinkės teismas juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, veikai praradus pavojingumą, o dėl bandymo neteisėtai kirsti valstybės sieną su Baltarusija jie buvo išteisinti.
2024 metų sausį Kauno apygardos teismas atmetė prokuratūros skundą, tačiau prokurorai pateikė skundą Aukščiausiajam teismui, kuris savo sprendimo dar nėra priėmęs.
Stebino savo keistenybėmis
Vykstant teismo procesui, sutuoktiniai savo elgesiu stulbino aplinkinius.
Pavyzdžiui, į vieną Kauno apylinkės teismo posėdį Vilčinskai atvyko su savo šunimi.
Rašydami raštus tam pačiam teismui, pridėjo „Vilčinskų bendruomenės“ sutartį su tam tikrais „įkainiais“.
Pavyzdžiui, pirma sugaišta minutė kainuoja ne mažiau kilogramo „999“ prabos aukso, parengtas 10 lapų apimties dokumentas – 100 kilogramų aukso.
Tiesa, šiek tiek vėliau vaikų teisių gynėjai įžvelgė teigiamus pokyčius, bendradarbiaujant su Vilčinskais.
„Svarbu pažymėti, kad pastaruoju metu šeima bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais – priėmė pagalbą ir dėjo pastangas pasiekti pokyčius šeimoje.
Paslaugos šeimai atvejo vadybos metu galės būti tiekiamos ir toliau tol, kol jų reikės“, – portalui lrytas.lt anksčiau buvo pranešusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.