Ilgai be didesnių darbų buvęs Seimo fabrikas prieš politikų vasaros atostogas taip užsikūrė, kad sukėlė ne vieną įtarimą, – įsismarkavusius politikus teko stabdyti net šalies vadovui.

Paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis valdantieji per galvą vertėsi ne tik skubėdami priimti vadinamiesiems čekistams palankias Baudžiamojo kodekso pataisas.

Rankomis jau trynė ir šimtai valstybės bei savivaldybių įmonių vadovų, kuriems į pabaigą artėja antroji penkerių metų kadencija. Jai pasibaigus daugeliui tektų ieškotis naujo darbo.

Bet geradariai Seime staiga nutarė panaikinti tik nuo 2018 metų pradėjusį galioti draudimą valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams eiti šias pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

[[ge:lrytas:lrytas:38597428]]

Tai numatančias įstatymo pataisas skubos tvarka planuota priimti praėjusią savaitę, bet prieš pat paskutinį Seimo posėdį šis klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.

Neoficialiai kalbama, kad politikus išgąsdino padidėjęs dėmesys skubos tvarka priimamiems įstatymų projektams, taip pat ir signalai iš Prezidentūros – šalies vadovas pagrasino vetuoti pataisas, jei jos būtų priimtos.

[[ge:lrytas:lrytas:38547705]][[ge:lrytas:lrytas:38600939]][[ge:lrytas:lrytas:38604572]][[ge:lrytas:lrytas:38611060]]

Turėjo pakeisti išvadą

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, panaikinti valstybės bei savivaldybių įmonių vadovams taikomus apribojimus labiausiai skubino socialdemokratai.

Kalbama, kad dėl to buvo išsukiota ne viena ranka, bet labiausiai esą šokdinta Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei jos vadovas demokratas Lukas Savickas.

Iš pradžių ministerija priešinosi socialdemokratų užmojams. Dar vasarį jos išvada buvo nepalanki jau ėmusiems spirgėti parlamentarams.

Ministerija tuomet argumentavo, kad dabartinė tvarka galioja tik nuo 2018-ųjų, todėl įmonių vadovai dar nėra išdirbę dviejų kadencijų iš eilės: „Dar nėra galimybės įvertinti, ar pasiekti vadovų kadencijų skaičiaus nustatymo teisinio reguliavimo tikslai.“

Buvo siūloma pokyčius pradėti po poros metų, kai bus pasibaigęs dviejų kadencijų terminas ir bus atlikta analizė, ar tvarka pasiteisino.

Tačiau toks siūlymas valdantiesiems akivaizdžiai netiko.

Šaltinių teigimu, Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys, gavęs premjero Gintauto Palucko nurodymą, pareikalavo pateikti naują išvadą.

Netrukus ministerija pakeitė ankstesnę savo poziciją, jau pritardama Seime atsiradusiems užmojams, bet vis dėlto siūlė ribojimų atsisakyti palaipsniui.

Autorystė – iš praeities

Nors įstatymo projektas sėkmingai skynėsi kelią parlamente, kas jo autoriai – mįslė. Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Saulius Bucevičius tvirtino, kad jų reikėtų ieškoti Vyriausybėje.

Projektą Seime turėjęs pristatyti šio komiteto narys aušrietis Tadas Sadauskis irgi tvirtino, kad konkretūs projekto iniciatoriai jam esą nėra žinomi: „Įtariu, kad pagrindiniai siūlomų pakeitimų iniciatoriai gali būti socialdemokratai Robertas Kaunas ir Jūratė Zailskienė.“

T.Sadauskis taip pat teigė, kad būtent kairiųjų iniciatyva įstatymo pataisas norėta priimti skubos tvarka. O kodėl vėliau šio sumanymo vis dėlto buvo atsisakyta, politikas tikino nežinąs, tepasakęs, kad toks buvo Seimo seniūnų sueigos sprendimas.

Pavasario sesijos pabaigoje Seime kilęs skubos vajus stebino ir kitus politikus, kurie staiga prisiminė, jog Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatinga skuba gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais.

Tuo metu projekto kritikai abejojo, ar šis atvejis gali būti laikomas išskirtiniu, nes jį ne kartą jau bandyta priimti ir praėjusios kadencijos Seime.

Pirmą kartą analogišką pasiūlymą 2021 metais buvo pateikę skirtingoms frakcijoms priklausę parlamentarai, kurių šios kadencijos Seime jau nėra.

Neriboti valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų kadencijų tada siūlė Juozas Varžgalys, Gintautas Kindurys, Algimantas Dumbrava bei Antanas Čepononis.

Politikų bandymai grąžinti ankstesnę tvarką, kai vadovų kadencijos nebuvo ribojamos, tuomet didelio palaikymo nesulaukė.

Lygiai taip pat atsitiko ir po metų, prisijungus nemažam būriui konservatorių.

Vieni gyrė, kiti kritikavo

Dabar iš dešiniųjų estafetę perėmė socialdemokratai, bet Seime vykusio pataisų svarstymo metu nė vienas jų net nepasisakė, kodėl būtina naikinti esamus ribojimus.

[[ge:lrytas:lrytas:38618336]]

Tik opozicinių valstiečių atstovas Bronis Ropė aiškino, kad jiems esant valdžioje atsiradę ribojimai esą yra nesąmoningi: „Tai nėra naujas projektas. Jį kelis kartus teikė ir viena dauguma, ir kita.

Gyvenimas parodė, kad šis ribojimas yra klaida, ypač regionuose, kai atsiranda ir dirba geras vadovas, o suėjus kadencijai jis turi vykti į kitą rajoną dirbti. Susidaro situacija, kad ignaliniečiai dirba Utenoje, uteniškiai dirba Zarasuose, visaginiečiai – Anykščiuose. Kažkokia nesąmonė.

Žmonės nesupranta, kodėl mes gero vadovo negalime laikyti vietoje, jei juo pasitikime ir jis rodo gerus rezultatus.“

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas kritikavo pataisų siūlytojų argumentus, kad atsisakyti apribojimų vadovų kadencijoms Lietuvai rekomendavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

„Ši organizacija iš tiesų yra rekomendavusi depolitizuoti valstybės įmones. O koks yra šis projektas? Tai valstybės ir savivaldybių įmonių politizavimas.

Kitas žingsnis bus statutinės ir kitos tarnybos ir mes nebaigsime“, – nuogąstavo S.Gentvilas, ypač kritikavęs valdančiuosius, kad buvo ignoruojamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados.

Įmonėse gausu giminių

STT politikų užmojus įvertino skeptiškai. Tarnyba priminė, kad sprendimas riboti valstybės įmonių vadovų kadencijas atsirado todėl, jog beveik pusė jų (34 iš 79) šiame poste buvo ilgiau nei 10 metų, o 12 vadovų – 20 ir daugiau metų.

[[ge:lrytas:lrytas:38618095]]

Anot STT, buvusi tvarka, prie kurios norima vėl sugrįžti, neužtikrino savalaikės valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kaitos ir kokybiško jų valdymo, neprisidėjo prie korupcinių rizikų mažinimo.

Be to, tarnyba priminė ir 2019–2020 metais šiose įmonėse atlikusi nepotizmo apraiškų analizę. Ji atskleidė, kad iš 85 valstybės valdomose įmonėse dirbančių 31,7 tūkst. asmenų giminystės, santuokos ir svainystės ryšiais buvo susiję beveik 6,3 tūkst. (giminaičiai sudarė 20 proc. visų darbuotojų).

Iš savivaldybių valdomose įmonėse dirbančių beveik 22 tūkst. darbuotojų daugiau kaip 4 tūkst. (arba 19 proc.) buvo susiję giminystės ryšiais. Atskirose savivaldybių valdomose įmonėse giminaičių dalis siekė ir iki 50 proc. darbuotojų.

Taip pat nustatyta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų turėjo giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose, kai kuriose įmonėse šis skaičius siekė iki 31 proc. – beveik kas trečias darbuotojas turėjo giminių valdančios savivaldybės administracijoje.

Politinių partijų įtaka nustatyta ir atsitiktinai pasirinktų šešių savivaldybių įstaigose ir įmonėse: 28 proc. jų vadovavo partijų atstovai, joms priklausė ir kas devintas darbuotojas.

Pasak STT, Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitose rotacija laikoma teigiamu veiksniu, leidžiančiu sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.

Be to, pastebima, kad po dviejų iš eilės kadencijų, padarius vienos kadencijos „atšalimo“ laikotarpio pertrauką, asmuo gali toliau būti paskirtas įmonės vadovu.

Sutrikdė Joninių šventimas

Valdančiųjų tokie STT argumentai nepaveikė, vis dėlto buvo nuspręsta balsavimą dėl šio įstatymo pataisų surengti „atvėsus“ – Seimo rudens sesijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:38618273]]

Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, tai padaryta kilus abejonių, kad įstatymo pataisos palies pernelyg daug vadovų.

Anot socialdemokrato, įstatymo pataisomis siekta išspręsti regionuose kylančias problemas, kur ypač trūksta patyrusių vadovų: „Žmonės iš savivaldybių ėmė skųstis, kodėl negalima leisti vadovams likti, jeigu jie darbuojasi gerai. Vis dėlto tai nėra toks degantis reikalas, kad reikėtų labai skubėti.“

Seimo vicepirmininko teigimu, dėl šios priežasties iš paskutinio pasibaigusios pavasario sesijos posėdžio darbotvarkės išimta ir daugiau projektų, kuriems buvo siūlyta taikyti skubos tvarką.

Be to, pasak J.Oleko, norėta neužtęsti sesijos, kurios pabaigą kiek sujaukė Joninių šventimas: „Padarėme, ką būtinai reikėjo.

Taip pat kilo ginčų, ar Seimas nepiktnaudžiauja taikydamas skubą, ar tai neprieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui.

Nutarėme, kad nėra reikalo lėkti lyg akis išdegus.“

Politikas aiškino, jog oficiali statistika rodo, kad šis Seimas įstatymus priima gerokai rečiau taikydamas skubos tvarką, nei tai buvo daroma praėjusią kadenciją.

Vis dėlto paskutinis Seimo posėdis buvo išimtis – skubą buvo siūloma taikyti bemaž visiems tądien į jo darbotvarkę įrašytiems įstatymų projektams.

„Paprastai prieš sesijos pabaigą taip jau būna – visi eina ir traukia, kas ką turi.

Todėl truputį teko parūšiuoti ir kai ką, kas nėra taip jau skubu, atidėti rudeniui“, – dėstė J.Olekas.

Seime užsikūrusio fabriko mįslės – iš šaltinių lūpų: kodėl įsikišo G. Nausėda ir kas kam „sukiojo rankas“