D. Matulionis pastebi, kad bepilotis Lietuvos teritorijoje skraidė itin trumpai, todėl, jo manymu, gyventojų perspėjimas dėl atskridusio drono galėjo sukelti beprasmiškos įtampos.
„Turėkime omenyje, kad tas dronas skrido ne daugiau kaip vieną minutę Lietuvos teritorijoje. Tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba žaibiškai sureagavo pagal savo instrukciją kaip tik parodo jos profesionalumą. Tačiau, ar gyventojus informuoti, ar ne – kai mūsų pasieniečiai matė, kad dronas iš tikrųjų yra nusileidimo fazėje ir tikrai iki Vilniaus jis nenuskris, tai irgi būtų visiškai beprasmiškas visuomenės gąsdinimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
„Savo išvaizda (iš Baltarusijos atskridęs dronas – ELTA) panašus į „Shahed“ droną, bet tai yra imitacinis muliažas tam, kad testuoti oro gynybos sistemas arba patikrinti pratybų metu, kaip tas veikia, kaip veikia visa oro gynybos sistema. Mes kol kas neturime jokios patvirtintos informacijos, kad tai buvo sąmoningas veiksmas. Bet, aišku, ir to negalime atmesti“, – dėstė jis.
Susiję straipsniai
D. Matulionio teigimu, praėjusią savaitę fiksuotas incidentas parodė, kad Lietuva bei Rytų flango valstybės turi stiprinti gynybinius pajėgumus pasienyje.
„Pirmiausiai, šis incidentas atskleidė, kad mes turime ruoštis ne tiktai fortifikacijas ant mūsų sienos, jas statyti, bet tuo pačiu ir ieškoti būdų, kaip mūsų pasienyje sustiprinti gynybą nuo dronų. Ir čia noriu pabrėžti, kad prezidento iniciatyva dar prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą buvo inicijuotas keturių valstybių laiškas – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – prašant Europos Komisijos mūsų rytinės sienos gynybos klausimą (...) traktuoti kaip prioritetinį Europos finansavimo kontekste“, – dėstė šalies vadovo patarėjas, pažymėdamas, jog pasienio apsauga artimiausiu metu bus vienas iš svarbiausių prioritetų.
Tuo metu klausiamas, ar panašių incidentų gali pasikartoti netolimoje ateityje – pavyzdžiui, rudenį, kai vyks Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ – D. Matulionis neatmetė tokios galimybės.
„Sunku pasakyti, ar taip bus kartojama. Bet mes atitinkamai irgi ruošiamės – pratybų aktyvioji fazė prasidės rugsėjo viduryje. Visko gali būti, nieko negalime atmesti. Dėl to reikia imtis konkrečių priemonių“, – aiškino jis.
„100 proc. negaliu teigti, kad būtume pasiruošę, bet, kalbant apie rimtesnį incidentą ypač dabar, kai tas klausimas vėl iškilo pakankamai aštriai, manau, kad artimiausiu metu mūsų pajėgos (veiks – ELTA) padidinto budrumo sąlygomis ir turėtų viskas būti tvarkoje“, – pažymėjo patarėjas.
Jis taip pat pridūrė, kad esant poreikiui, incidentą dėl įskridusio drono aptars ir Valstybės gynimo taryba (VGT).
ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą ketvirtadienį įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Ji Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 11.30 val., pasieniečių teigimu, bepilotis orlaivis skrido 100 metrų aukštyje, 50–60 km/h greičiu.
Kiek vėliau, ketvirtadienio vakarą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad įskridęs objektas buvo bepilotis orlaivis „Gerbera“.
Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nesukėlė.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė (LK) teigia, kad informavus apie oro erdvės pažeidimą buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.