Kaip pranešė Apeliacinis teismas, politikei teks sumokėti 7,5 tūkst. eurų baudą, ji taip pat negalės trejus metus būti renkama ar skiriama į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. Žentelienė daugiau kaip dvejus metus išmokų avanso apyskaitose sąmoningai nurodydavo ne tik duomenis apie tarybos nario išlaidas, kurių atlyginimas buvo galimas pagal teisės aktus, bet ir išlaidas, kurios negalėjo būti atlygintos ar buvo patirtos ne jos, bet kitų asmenų (artimųjų, pažįstamų ir nepažįstamų asmenų), panaudojant skirtingas mokėjimo priemones ir nuolaidų korteles.
„Šiuos suklastotus dokumentus pateikdama Birštono savivaldybės administracijos atsakingam skyriui, ji neteisėtai gavo ir pasisavino šios administracijos turtą – 1 694,67 euro“, – teigiama Apeliacinio teismo pranešime spaudai.
Teismas pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. Žentelienė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti minėtas išmokas, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (sukčiavo).
„Dėl ilgalaikio ir sistemingo R. Žentelienės nusikalstamo veikimo buvo diskredituotas Birštono savivaldybėje dirbančių valstybės politikų statuso patikimumas, nes suformuota nuomonė, jog valstybės politikai kompensacijas už veiklą gauna siekdami tenkinti asmeninius interesus.
Be to, tokiais neteisėtais veiksmais padaryta didelė neturtinė žala Birštono savivaldybės administracijai, kadangi buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, dėl padarytos žalos valstybės institucijai didelę neturtinę žalą patyrė ir pati valstybė“, – nurodė Apeliacinis teismas.
Teismo vertinimu, sumažinti R. Žentelienei paskirtas baudas ar skirti švelnesnes bausmes nėra teisinio pagrindo – jos yra teisingai ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.
Anot teismo, atleisti R. Žentelienę nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, kaip buvo prašyta apeliaciniame skunde, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo, nes už sunkų nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – apskritai negalima taikyti laidavimo instituto.
Apeliacinio teismo nutartis įsigaliojo iš karto, tačiau kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.