Kiek toli gali siekti baudžiamoji teisė, kai žmogus bando ginti savo interesus teismo procese? Tokia diskusija vyksta teisininkų bendruomenėje po nuteisto gydytojo bylos.

Visų instancijų teismai pripažino žinomą sostinės kraujagyslių chirurgą Edmundą Vitkų kaltu dėl neteisėto pasinaudojimo informacija apie kito asmens, buvusios jo advokatės, privatų gyvenimą.

Bet E.Vitkus įsitikinęs, kad nenusikalto – gynė konstitucines teises į gynybą ir teisingą teismą.

Sutartis buvo nutraukta

[[ge:lrytas:lrytas:38691427]]

Į kaltinamųjų suolą mediką atvedusi istorija prasidėjo 2021 metais, kai gydytojas įsivėlė į civilinį ginčą, susijusį su šeiminiais santykiais.

Tuomet E.Vitkus pasirašė sutartį su advokatų profesine bendrija „Černiauskas ir partneriai“.

[[ge:lrytas:lrytas:36767692]][[ge:lrytas:lrytas:37290758]][[ge:lrytas:lrytas:36734015]]

Tačiau gydytojo santykiai su šia bendrija nesusiklostė. Iš pradžių E.Vitkus piktinosi, kad jam atstovauja ne daugybę sudėtingų bylų laimėjęs bendrijos vadovas Gintaras Černiauskas, o jo paskirta advokatė.

Vėliau medikas pradėjo reikšti priekaištus, kad bylos eiga nevyksta taip, kaip norėtų, ir atsisakė mokėti pinigus už teisines paslaugas.

„Keistas buvo klientas, vis kėlė neadekvačius reikalavimus. Jam atrodė, kad Černiauskas atėjo, pirštu bakstelėjo ir teisėjas parašo taip, kaip jam reikia“, – prisiminė G.Černiauskas.

Negalėdama susikalbėti su klientu jau po mėnesio advokatų bendrija nutraukė su juo sutartį.

„Sutartis nutraukiama, nes kliento reikalavimai nesuderinami su advokatų etika. Bendrijai nepriimtina E.Vitkaus bendravimo kultūra, kalbos tonas su advokatais, vyksta nuolatiniai užgauliojimai ir žeminimas, reikalavimai spręsti klausimus neteisinėmis priemonėmis“, – paaiškino advokatai.

Kaltinimai dėl blogo darbo

Negana to, advokatų bendrija pateikė teismui ieškinį, kad būtų priteista kliento skola už teisines paslaugas – per 6 tūkstančius eurų.

Šio teismo proceso metu medikas bandė įrodinėti, kad paskirta advokatė blogai atliko savo pareigas, dažnai sirgo. E.Vitkus paprašė teismo, kad būtų išreikalauti advokatės sveikatos duomenys. Taip esą buvo tikimasi įrodyti, kad sunkiai sirgdama teisininkė negalėjo jam tinkamai atstovauti.

Po tokio prašymo advokatė, kuri buvo apkaltinta, kad dėl sveikatos problemų blogai atliko darbą, kreipėsi į policiją įtardama, jog medikas buvo neteisėtai prisijungęs prie jos sveikatos duomenų.

Tyrėjai greitai nustatė, kad E.Vitkus išties neteisėtai peržiūrėjo dvylika medicininių dokumentų – ambulatorinius aprašus, siuntimus, tyrimų rezultatus, vakcinacijos duomenis ir vairuotojo sveikatos pažymą.

Taip medikas tapo įtariamuoju, o vėliau kaltinamuoju.

Aiškino apie sulaužytą principą

Teismo proceso metu E.Vitkaus advokatas Paulius Vinkleris teigė, kad šioje byloje buvo ignoruotas esminis principas – žmogaus teisė kreiptis į teismą: „Mano ginamasis tik įgyvendino procesinę teisę – prašė teismo išreikalauti duomenis.

O tai, kad minimaliai nurodė, kodėl toks prašymas teikiamas, negali būti kriminalizuota.“

Anot mediko gynėjo, byla buvo išspręsta neatsižvelgiant į tai, kad nei civilinis teismas, nei pati advokatė prašymo nelaikė neteisėtu.

Esą civilinėje byloje nebuvo konstatuotas joks piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nenustatyta, kad dokumentai būtų paskleisti ar cituoti, o duomenys, į kuriuos buvo žvelgta, netgi nebuvo laikomi neviešais.

„E.Vitkus nuteistas ne už duomenų platinimą, ne už piktnaudžiavimą, o už tai, jog parengiamajame posėdyje išsakė nuomonę, kad jo advokatė galimai negalėjo tinkamai jam atstovauti dėl sveikatos. Tai yra teisė į gynybą, o ne nusikaltimas“, – pabrėžė P.Vinkleris.

Advokato aiškinimu, E.Vitkus civilinėje byloje nepateikė nė vieno medicinos dokumento, o apie galimas kliento sveikatos problemas užsiminė abstrakčiai – jokių diagnozių necitavo, dokumentų neviešino ir viskas vyko teismo posėdžio metu.

Buvo pažeistas privatumas

Tačiau teismų tokie argumentai neįtikino. Pripažinta, kad E.Vitkus neatsitiktinai prisijungė prie informacinių sistemų, rinko informaciją neteisėtai, o ją vėliau panaudojo savo tikslams.

Tokie veiksmai, anot Aukščiausiojo teismo, pažeidė vieną jautriausių žmogaus teisių – teisę į privatumą, ypač kai kalbama apie sveikatos duomenis.

Neseniai byloje tašką padėjęs Aukščiausias teismas pabrėžė, kad nuteistasis turėjo pagrindą teikti prašymą išreikalauti sveikatos duomenis, tačiau šį prašymą realizavo prieš tai atlikęs neteisėtus veiksmus – neteisėtai surinkęs duomenis apie asmens sveikatą.

„Toks gydytojo, t.y. asmens, turinčio išskirtinę teisę susipažinti su sveikatos duomenimis, veikimas, paskatintas savanaudiško siekio patikrinti sveikatos istoriją, ir tokių duomenų panaudojimas siekiant apsiginti nuo ieškinio priteisti skolą akivaizdžiai neteisėtas ir pažeidė teisę į privatų gyvenimą“, – teigiama teismo nutartyje.

Diskusijos vis dar vyksta

Bylą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas paliko galioti žemesnių instancijų priimtus sprendimus – E.Vitkui paskirti 4500 eurų baudą. Be to, patenkintas ir nukentėjusios advokatės civilinis ieškinys. Už jai padarytą neturtinę žalą medikas turės sumokėti 1500 eurų.

Nors byla baigta, teisininkų bendruomenėje tebediskutuojama, ar baudžiamoji teisė čia tikrai yra tinkama priemonė, ar kiekvienas netinkamai panaudotas prisijungimas prie duomenų, ypač jei nesukėlė realios žalos, turi būti sprendžiamas baudžiamąja tvarka?

Skandalingoje gydytojo byloje – reikalavimų lavina: situacija įaudrino net ir teisininkus