Sekmadienį paaiškėjo, kad G.Paluckas dar 2012 metais priteistą žalą vadinamojoje „žiurkių byloje“ atlygino tik šių metų liepą, o pagal Rinkimų kodeksą asmuo negali būti renkamas, jeigu yra nebaigęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonės.
Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, ar visgi legaliai G.Paluckas dalyvavo rinkimuose ir buvo išrinktas, bei kas premjero gali laukti toliau.
Teisinė dviprasmybė
Teisininkas S.Bikelis naujienų portalui Lrytas paaiškino G.Palucko teisinę situaciją.
„Teismas jam buvo paskyręs įpareigojimą atlyginti žalą kaip prievolę, lydinčią bausmės vykdymo atidėjimą. Bet yra keblumas – tas atidėjimas buvo vieneriems metams, ir jis pasibaigė, buvo konstatuota, kad bausmė įvykdyta, todėl negalime sakyti, kad jis vis dar buvo neatlikęs bausmės rinkimų metu.
Jis ją buvo atlikęs, tik klausimas, kaip traktuojame tą įpareigojimą atlyginti žalą – kaip baudžiamojo poveikio priemonę, ar ne“, – dėstė S.Bikelis.
Anot jo, pagal tuo metu galiojusį įstatymą tas pats žalos įpareigojimas buvo numatytas kaip dvi skirtingos priemonės – ir kaip baudžiamojo poveikio priemonė, ir kaip įpareigojimas.
„Žiūrint, kaip mes jį interpretuosime, teisinės pasekmės skiriasi iš esmės – jeigu interpretuosime kaip baudžiamojo poveikio priemonę, tada neleistų kandidatuoti, reikštų, kad G.Paluckas neturėjo teisės kandidatuoti.
Jeigu interpretuosime, kad tai ne baudžiamojo poveikio priemonė, bet tiesiog įpareigojimas su bausmės vykdymo atidėjimu, tada G.Paluckas jau turėjo teisę kandidatuoti“, – nurodė jis.
Tad verdiktas, kaip situacija bus interpretuojama, priklausys nuo to, kas šį klausimą spręs – ar Vyriausioji rinkimų komisija, ar sprendimas bus skundžiamas teisme.
„Reikės pasirinkti, kaip žiūrime, ar pagal turinį, ar formalistiškai. Pagal turinį tai yra baudžiamojo poveikio priemonė, bet formalistiškai 2010 metais įstatyme buvo tokia alternatyva – ta pati priemonė turėjo du vardus.
Jeigu pasirenkame, kad tai tiesiog įpareigojimas, tai jau jo įpareigojimo laikas pasibaigęs ir kliūčių kandidatuoti nebuvo“, – pabrėžė jis.
Visgi, S.Bikelis įsitikinęs, kad tai yra per griežtas reguliavimas.
„Apskritai tai yra per griežtas požiūris, kad žmogui, dėl to, kad dalis kažkokios žalos neatlyginta, tai užkirstų kelią kandidatuoti.
Lygiai kaip jeigu teismas atima vairavimo teises, nes žmogus kažkokio ženklo nepastebėjo, viršijo greitį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir tai užkerta kelią kandidatuoti, ir čia gana susikerta interesai – asmenų teisė dalyvauti politiniame gyvenime ir tokie palyginus smulkūs teisės pažeidimai, smulkios sankcijos ir teisinė situacija“, – kalbėjo jis.
VRK atsakas
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad jos vadovaujama institucija nebuvo gavusi jokių duomenų apie tai, jog premjeras G.Paluckas gali būti nebaigęs atlikti jam teismo paskirtos bausmės.
Todėl, pasak jos, nebuvo jokių kliūčių registruoti socialdemokratą dalyvauti 2024 metų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose.
„Duomenis apie kandidatais norinčių tapti asmenų teistumą, bausmes ar baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą, neatlikimą VRK gauna iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kurį administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ryšių departamentas. (...) Duomenų apie nebaigtą atlikti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nebuvo gauta ir todėl nebuvo kliūčių registruoti (G. Palucką – ELTA) kandidatu“, – sakė L.Petronienė.
Ar G.Palucko mandatas galėtų būti panaikintas?
„Mandatas gali būti panaikintas, šiuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kandidatas padarė šiurkštų pažeidimą“, – nurodė L.Petronienė.
Paklausta, ar tai buvo šiurkštus pažeidimas, VRK pirmininkė kalbėjo, kad „šiuo metu nėra tokio sprendimo, kad tai yra šiurkštus pažeidimas“.
VRK pirmininkė taip pat neatsakė, ar VRK nariai imsis tyrimo dėl G.Palucko, tačiau diskusija dėl galimo tyrimo pradėjimo bus.
Kas įvyko?
Skandalų epicentre pastaruosius mėnesius figūruojantis premjeras G.Paluckas galutinai priteistą žalą vadinamojoje „žiurkių byloje“ atlygino tik šių metų liepą, skelbiama naujausiame tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrime. Sekmadienio vakarą pasirodžiusioje publikacijoje nurodoma, kad bene trečdalį dar 2012 m. priteistos sumos – apie 4,9 tūkst. eurų – premjeras savivaldybei sumokėjo šių metų liepos 8 d.
2007–2009 m. laikotarpiu sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs G. Paluckas 2010 m. buvo nuteistas už piktnaudžiavimą, organizuojant žiurkių naikinimo paslaugų pirkimą. Šį nuosprendį po poros metų patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Politikui buvo skirta lygtinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteista atlyginti žalą – kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, beveik po metų nuo LAT sprendimo, 2013-ųjų birželį, G. Paluckas pateikė prašymą atidėti teismo nuosprendžio vykdymą. Politikas siūlė iš karto į savivaldybės biudžetą pervesti 15 tūkst. litų (apie 4,3 tūkst. eurų), o likusią dalį atlyginti iki 2015 m. pabaigos, kiekvieną mėnesį mokant po 3 tūkst. litų (apie 867 eurus).
Nors 2013 m. liepą tuometis administracijos direktorius Valdas Klimantavičius patvirtino G. Palucko prašymą, žalą būsimasis premjeras pradėjo grąžinti vėluodamas – tik 2014 m. gegužę, kai savivaldybei pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų). Be to, Vilniaus savivaldybė nurodė, kad šiame mokėjime politikas paliko didelio kiekio grynųjų pėdsaką.
„2014.05.13 banko sąskaitos išraše yra nurodyta „grynųjų pinigų įnešimas“. Į savivaldybės sąskaitą pinigai įmokėti pavedimu“, – raštu pateiktame komentare teigė savivaldybė.
Ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas „Sienai“ ir „Laisvės TV“ pripažino, kad G. Paluckas pavėlavo įvykdyti įsipareigojimus sutartais terminais. Jis taip pat informavo, kad daugiau nei pusė savivaldybei pervestos sumos buvo iš grynųjų pinigų – šeimos ir artimųjų santaupų.
Aiškina, kad sumokėti vėlavo įsivėlus žmogiškai klaidai
Nors buvo įsipareigojęs likusią žalą atlyginti kas mėnesį mokant po 3 tūkst. litų, likusią priteistos sumos dalį, 17 tūkst. litų (apie 4,9 tūkst. eurų), G. Paluckas sumokėjo savivaldybei tik po 11 metų – šių metų liepos 8 d.
Premjero atstovas aiškino, kad įsivėlė žmogiška klaida.
„G. Paluckas dėl klausimų, keliamų viešojoje erdvėje, kreipėsi į savivaldybę norėdamas pasitikslinti dėl įsipareigojimų įvykdymo datų bei sumų. Jis buvo informuotas, kad prievolė iki galo neatlikta. Akivaizdu, kad tai buvo apmaudi žmogiška klaida. Klaidą G. Paluckas išsyk ištaisė pervesdamas likusią mokėtiną sumą savivaldybei“, – „Sienai“ ir „Laisvės TV“ teigė premjero atstovas.
Vis tik, Vilniaus savivaldybė informuoja, kad jokio G. Palucko kreipimosi, tikslinantis dėl vadinamosios „žiurkių bylos“, nebuvo gavus.
Savivaldybė atliks vidinį tyrimą
Paaiškėjus, kad premjeras atlygino galutinę žalą tik po 11 metų nuo sutartų įsipareigojimų, sostinės savivaldybė tvirtino, kad vykdo procedūras, padėsiančias užkirsti kelią tokių situacijų pasikartojimui.
Taip pat dėl G. Palucko žalos atlyginimo ir neveikimo siekiant atgauti priteistą sumą Vilniaus savivaldybė žada pradėti vidinį tyrimą.
Vyriausybės vadovo patarėjas tvirtino, kad G. Paluckas yra pasirengęs susimokėti už vėlavimą ir daugiau – atlyginti nuostolius, jeigu savivaldybė tokių apskaičiuos.
ELTA primena, kad tai – jau ketvirtasis „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas apie G. Palucką.
Pirmasis tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.
Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.
Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas.
Patikrinimą dėl „Garniui“ suteiktos paskolos atliko tiek pati ILTE, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – pažeidimų abiem atvejais nenustatyta.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tęsia tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto.
Tuo metu tyrimą dėl „Sagertos“ gautų paskolų atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).