„Visos pastangos stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą yra tikrai sveikintinos, tačiau reikia turbūt suprasti vieną dalyką – tai yra ilgalaikis finansiškai ir priemonių prasme kompleksinis sprendimas. Todėl vien tik memorandumo pasirašymas tikrai nėra tas rezultatas, kurio mes siekiame“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Dilba.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo aplinkos ir infrastruktūros klausimais, memorandumas galėtų būti kelio pradžia, tačiau tvariam įsipareigojimui reikia numatyti ir atitinkamas priemones.
„Svarbu, kad tokio tipo memorandumai nedevalvuotų kritinės infrastruktūros apsaugos koncepcijos, sampratos, nes gali susidaryti iliuzija, kad viena ar kita savivaldybė (...) pasirašo memorandumus ir jau pusė darbo tarsi atlikta. Reikia pamatyti veiksmų planą, reikia pamatyti lėšas, kokios bus skiriamos, ir reikia sulaukti būtent pirmųjų rezultatų“, – tęsė jis.
ELTA primena, kad liepos 15 d. sostinės savivaldybės ir VRM pasirašytame memorandume įsipareigojama sukurti antidronines pajėgas, kurios saugotų vandentiekio, elektros, ryšių, susisiekimo bei kitų kritinės svarbos objektus.
Pagal protokolą, kritinių objektų apsauga apsiimtų Viešojo saugumo tarnyba (VST). Iš VST pajėgų būtų sudarytos mobilios ugnies grupės, kurias savivaldybė aprūpintų ne karinės paskirties įranga, o VRM – reikiama ginkluote.
VRM teigimu, Rusijai vykdant karo veiksmus Ukrainoje, stebimas sąmoningas šalies agresorės siekis vykdyti atakas, kurios nukreipiamos prieš miestų kritinę infrastruktūrą – vandentiekio, elektros, ryšių, susisiekimo ir kitus objektus. Todėl, pasak ministerijos, Lietuvoje išlieka aktualus poreikis plėtoti civilinės gynybos pajėgumus, kurie galėtų apsaugoti objektus, reikalingus gyvybiškai svarbių funkcijų atlikimui.
Tikimasi, jog VRM ir sostinės susitarimas taps pavyzdžiu ir kitų šalies miestų savivaldybėms, siekiant užtikrinti savo kritinės infrastruktūros saugumą.