Trys Brazilijos gamybos transporto lėktuvai „Embraer C-390 Millenium“, kuriuos Lietuva ketina įsigyti, įžiebė politinius nesutarimus.

Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, demokrato Giedrimo Jeglinsko, abejonių kelia ne tik tokių lėktuvų kaina, galinti siekti 600–700 mln. eurų, bet ir tai, kad jie perkami ne iš sąjungininkų.

Tuo metu buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad jie nekuria vertės šiandieniniam atgrasymui.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda gynė braziliškų lėktuvų pirkimą teigdamas, kad jį lėmė gilus karinis patarimas – anot šalies vadovo, šie lėktuvai patikimi ir perkami nemažos valstybių dalies.

[[ge:lrytas:lrytas:38326003]]

Transporto lėktuvų įsigijimo klausimas kibirkščių įžiebė net ir tarp politikų, ir karybos ekspertų, šia tema diskutavusių „Žinių radijo“ laidoje.

Tad ką ir kodėl ketina pirkti Lietuva? Ir kodėl dabar kyla toks pasipriešinimas?

[[ge:lrytas:lrytas:38755335]][[ge:lrytas:lrytas:38760457]][[ge:lrytas:lrytas:38760766]]

Turėjo patarimą politikams

Gynybos temų apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas pabrėžė, kad transporto lėktuvų poreikis Lietuvos kariuomenei egzistavo dar iki Lietuvos įstojimo į NATO, egzistuoja ir dabar.

„Pirmas momentas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad dabar yra vasara, agurkų sezonas, ir visiems politikams reikia pasisakyti, paprieštarauti, sukelti šurmulį, kabintis prie bet kokios temos. Ir viena šių temų yra dar praėjusį mėnesį paskelbtas ketinimas pradėti derybas dėl transporto lėktuvų įsigijimo“, – laidos metu pastebėjo V.Saldžiūnas.

Šiuo metu Lietuva turi tris transporto lėktuvus „Spartan“. Tačiau, kaip pabrėžė gynybos temų žurnalistas, anksčiau ar vėliau šis Lietuvos resursas jau išseks.

„Jiems sugedus negali kaip su žaislu nueiti į parduotuvę nusipirkti kitą. Turime planuoti į priekį, pageidautina – dešimtmečiu, todėl iš anksto pradedi rūpintis pamaina.

Dabar sakoma, kad tai bus papildomas pajėgumas, kuris turės didesnę keliamąją galią, galės toliau nuskraidinti, kitų papildomų savybių“, – pasakojo V.Saldžiūnas.

Anot jo, naujais transporto lėktuvais, kaip ir turimais „Spartan“, bus gabenami valstybės vadovai, taip pat pargabenami Lietuvos žmones iš karštųjų taškų.

„Kas neaišku, tai iškilę klausimai, o kodėl tai yra braziliški, Brazilijoje pagaminti lėktuvai? Vėlgi – velnias slypi detalėse. Jeigu labai trumpai, tai lėktuvai „Embraer“ gaminami Brazilijoje, bet jų dalys, komponentai gaminami ir Europos valstybėse“, – atkreipė dėmesį V.Saldžiūnas.

„Tai nėra vien tik Brazilijos braižas – valstybės, kuri yra draugiška Rusijos atžvilgiu“, – pridūrė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38763521]]

V.Saldžiūnas sureagavo ir į kilusią diskusiją dėl šių lėktuvų kainos.

„Tačiau neatsakyti klausimai, kai vežimas statomas prieš arklį ir sakoma, kad politikai neturėtų politikuoti šiuo klausimu, galbūt nėra pats išmintingiausias būdas, nes dabar nėra 2002 metai, kai irgi buvo klausimas dėl tų pačių „Spartan“, ar Lietuvai jų tikrai reikia

Tada irgi buvo kainos klausimas. Dabar suma atrodo juokinga – tada už „Spartan“ sumokėjome 75 mln. eurų, dabar vienas „C-390“ kainuoja dar daugiau nei visi trys „Spartan“ mums kainavo“, – prisiminė jis.

Visgi, dabar, kai vėl kyla kainos klausimas, jis statomas į tradicinę prioritetų eilę – klausiama, kokie yra Lietuvos kariuomenės prioritetai, poreikiai, kaip juos vertiname.

„Ir tada ar lyginame obuolius su arbūzais, ar vis dėlto tikslingai išsidėliojame?

Paprasčiausias būdas būtų sprendimų priėmėjams, kurie pasisako už šį sprendimą, išeiti labai viešai, labai aiškiai su vizualiai pateikta lentele su mokėjimais, kad nedarome vieno įsigijimo kito prioritetinio įsigijimo sąskaita. Tada galime parodyti, kad viskas yra gerai, turėsime ir oro gynybą, ir visus kitus poreikius atliepsime savu laiku, tiesiog tai yra laike išdėliotas pirkimas, kuris taip pat atliepia mūsų poreikius.

Bet kai viešumoje pateikiama, kad dabar ištaškysime šimtus milijonų transporto lėktuvams, kurie karo atveju turėtų abejotiną vertę, o prioritetų sąraše, matyt, būtų kitos priemonės, kad už tuos pačius pinigus galėtume greičiau ir daugiau įsigyti kitų priemonių – kai šis diskursas pakrypsta ta linkme, tai, žinoma, agurkų sezono metu tada turime šiokį tokį skandalėlį, šiokį tokį triukšmelį, kuris šiaip yra lygioje vietoje“, – įvertino žurnalistas.

Įžiebė kritikos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas G.Jeglinskas įsitikinęs, kad šį klausimą reikėtų vertinti paprasčiau.

„Kiekvienas didelis Lietuvos kariuomenės įsigijimas turi prisidėti prie atgrasymo strategijos sėkmės. Turime padaryti viską, kad sugebėtume atgrasyti rusą, Baltarusiją ar kitą ateiti į Lietuvą“, – nurodė G.Jeglinskas.

Anot jo, šios strategijos šerdis, apie ką kalba ir prezidentas G.Nausėda, ir Lietuvos kariuomenė, yra Lietuvos divizijos kūrimas, sąjungininkų atvedimas į šalį, taip pat visuotinės oro gynybos koncepcija.

„Transporto lėktuvus naudojame Afganistanui, Iranui, karui prieš terorą metu. Dabar yra visiškai kitokia koncepcija. Taip, ji bus naudojama mūsų VIP’ų pervežimui. Taip, jie žymiai didesni, jie reaktyviniai, visai kitos klasės lėktuvai negu „Spartanai“. Taip, sakome, kad išaugome, pereiname į kitą lygmenį ir kitaip yra su finansais. Bet 700 mln. eurų yra didžiuliai pinigai. Mes dėl kiekvieno šito gynybos biudžeto padidinimo didiname mokesčius“, – dėstė NSGK pirmininkas.

„Jeigu ką nors perki, tai neperki ko nors kito“, – pridūrė jis.

Išgirdęs šiuos G.Jeglinsko argumentus, V.Saldžiūnas NSGK pirmininkui neslėpė kritikos.

[[ge:lrytas:lrytas:38763520]]

„Esu girdėjęs ne vieną repliką, kad šiuo metu Lietuva turi vieną silpniausių NSGK pirmininkų per pastarųjų keliolikos metų istoriją. Kiekvienas gali pasidaryti išvadas, kodėl tokios replikos kyla uždaruose pokalbiuose“, – kalbėjo gynybos temų ekspertas.

V.Saldžiūnas taip pat sureagavo, kad šie lėktuvai nėra skirti tik valstybės vadovų transportavimui – Lietuva turi įsipareigojimų ir sąjungininkams, jeigu turėtų skraidinti karius į pagalbą.

„Vėlgi, racionalios diskusijos Lietuvoje trūksta, ji turi būti. Negalime likti 2002–2004 metais, kai tai nuleidžiama iš viršaus, ir jau turite susitaikyti su sprendimu. Argumentuota diskusija visada yra sveikintina“, – nurodė jis.

Pats G.Jeglinskas į kritiką sureagavo nurodęs, kad žurnalistas „yra įtakojamas tam tikrų institucijų“, todėl į tokį kritišką pasisakymą nežiūrėjo rimtai.

G.Jeglinsko neįtikino ir prezidento G.Nausėdos argumentai apie „gilią“ ekspertų analizę apie šio įsigijimo poreikį. Kiek anksčiau prezidentas G.Nausėda buvo paminėjęs, kad šių lėktuvų įsigijimas yra karinis patarimas.

G.Jeglinskas, paklaustas apie tai, atsakė, kad „karinis patarimas šiuo atveju buvo toks, kokį bus norima padaryta“.

„Nesakau, kad to nereikia, tik kalbu apie tai, ar tai yra pagrindinis dabar prioritetas ir ar neatima nuo kitų atgrasymo prioritetų. Manau, kad šiek tiek atima“, – teigė jis.

Tuo metu buvęs karinių oro pajėgų vadas atsargos generolas Edvardas Mažeikis sureagavo į kalbas apie karinį patarimą.

„Jis nėra nuskaitomas iš lubų – jį rengia Gynybos štabo specialistai, kariuomenės vadas patvirtina ir pristato politinei vadovybei.

Detalių, be abejo, niekur viešumoje neatskleidžiama, ir tai sudaro jausmą, kad tuo kariniu patarimu politikai kaip skydu prisidengia, norėdami pateisinti savo įsigijimus ar kitus sprendimus“, – kalbėjo E.Mažeikis.

Tuo metu pats lėktuvas, anot jo, yra neblogas, tai parodo ir nemažas kontraktų skaičius.

„Klausimas, ar gerai mums būtų pirkti lėktuvą Brazilijoje, o ne kokį nors europiečių. Tai ši rinka yra gana ribota – tokių transporto lėktuvų, tokio dydžio nėra daug gamintojų“, – pabrėžė jis.

Tuo metu kalbėdamas apie šio lėktuvo kainos ir kokybės santykį E.Mažeikis taip pat akcentavo, kad visi kariniai transporto lėktuvai yra nepigūs.

„Pagrindinis klausimas, kuris ir man kyla, yra prioritetai. Taip, suprantama, visko mums reikia, bet mūsų lėšos yra ribotos, ir visko iš karto nusipirkti negalime. Kai to karinio patarimo nemačiau, kadangi esu atsargoje, nežinau detalių. Man sunku pasakyti, ar iš tiesų mums dabar taip staigiai reikia to transporto lėktuvo.

Vienintelis argumentas, kuris gal kiltų man – tai kada baigiasi „Spartan“ resursų. Nes didelis tarpas tarp vienos platformos, kai viena baigia savo gyvenimą, o kita dar neatėjo ir nepagaminta – tada personalas išsibėgioja. O šis personalas yra labai vertingas. Todėl planuojant įsigijimus turėtų būti aiškiai matoma, kada viena platforma baigia savo natūralų gyvenimo ciklą ir ateina kitas lėktuvas, kuris pakeičia“, – paaiškino E.Mažeikis.

[[ge:lrytas:lrytas:38763813]][[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Naujasis Lietuvos kariuomenės pirkinys įžiebė karštą diskusiją: skambėjo ir įžeidimai