Lietuvos sieną ir vėl kirto bepilotis orlaivis – dalis gyventojų apie tai gavo specialiuosius pranešimus į telefonus.
Netrukus pasipylė ir gausybė klausimų.
Vienas jų – kodėl ir vėl Lietuva nesusekė valstybės sieną kirtusio drono.
„LRT radijui“ karybos ekspertas Egidijus Papečkys teigė, kad tai parodo paprastą situaciją: „Antrasis incidentas įvyko anksčiau nei jų tikėjomės.“
Pasak jo, Lietuva per tokį laiką – nuo liepos 10 iki liepos 28 dienos ir negalėjo nieko padaryti, kad sustiprintų bent jau perspėjimų sistemą.
„Labai gerai atsimenu, kai kažkada Lietuva labai norėjo oro erdvės gynybos sistemų, NATO sąjungininkai, partneriai, patarė stiprinti savo oro erdvės stebėjimą ir kontrolę.
Dabar neišvengiamai turėsime daryti – pirmiausia tankinti radiolokacinių sistemų ir kitų stebėjimo sistemų pasienyje tinklą.
Tai šiek tiek kainuos, bet tai yra būtina priemonė, kurios per greitai – nei per 5 minutes, nei per mėnesį – nepadarysime“, – „LRT radijui“ sakė E.Papečkys.
Socialiniuose tinkluose jau – daugybė liudijimų apie girdėtą droną. Apie tai garsiai kalba ir vilniečiai, tarp kurių – ir visuomenininkas Haroldas Mackevičius, nurodęs, kad dronas virš jo namų praskrido apie 4 val. 56 min.
Pasirodė ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas dronas – jį paskelbęs asmuo klausė, kas tai galėtų būti. Kaip anksčiau rašė portalas Lrytas, patvirtinti, kad tai yra minėtas dronas šiuo metu neįmanoma.
Tarp liudijimų – ir daugybė klausimų.
Vienas dažniausių – dėl fakto, kaip tarnybos sužinojo apie droną, nes remiamasi ne sistemų, o būtent žmonių pranešimais.
Pasirodė svarstymų, kad galbūt žmonės fiksavo droną ir skrendantį iš Lietuvos į Baltarusiją.
„Niekas neaišku. Ar mes turime kokią nors sistemą, kad matytume aiškiai droną?“, – E.Papečkio klausė „LRT radijo“ žurnalistas Edvardas Kubilius.
„Be abejo matome, kad sistemoje yra spragos. Net Šaltojo karo metais buvo panašios spragos NATO valstybėse, nekalbant apie Sovietų Sąjungoje, kur mažu lėktuvėliu įskrido ir nusileido Maskvos aikštėje. O čia – bepilotis. Jis sunkiai pastebimas.
Galime kaltinti tarnybas, kariuomenę, nors mano manymu, to daryti nevertėtų.
Priminsiu, kad mes 30 metų savo kariuomenę laikėme pusbadžiu. To finansavimo trūko ir dabar sparčiai vejamės, užpildome spragas, o tai – nauja grėsmė, su kuriai ne taip ir seniai susidūrėme.
Žiūrime, kaip reaguoja Rumunija, Lenkija. Ten irgi skubių veiksmų nėra.
Suprantamas piliečių noras būti saugiems ir žinoti, kas įskrenda, tad dabar reikia konstruktyviai pažiūrėti – ką padaryti, kiek skirti lėšų. Tada papildomai ir nuosekliai sistemą stiprinti“, – kalbėjo E.Papečkys.
Jis pabrėžė, kad „realiausia tikimybė“, kad dronas į Lietuvą įskrido atsitiktinai, bet neatmetė versijos, jog Lietuva galėjo būti tikrinama.
„Didžiausia tikimybė, kad drono valdymas virš Ukrainos buvo sutrikdytas ir jis per Baltarusiją atskrido“, – „LRT radijui“ sakė E.Papečkys.
Žurnalistui paklausus, ar galėtų jis panaudoti droną ir tiesiai skristi į Seimą, ir ar Lietuva galėtų jį numušti dar iki Vilniaus, E.Papečkys pabrėžė: „Tam, kad jį galėtume numušti, mums reikėtų gerokai labiau išvystytos oro erdvės gynybos sistemos. Tiesiog tas dronas nepajėgtų padaryti tokios žalos, net ir susprogdintas virš Seimo pastato, o sukeltų dideles pasekmes potencialioms agresorėms. Bet visus variantus reikia svarstyti ir neabejoju, kad apie tai galvoja ir visos atsakingos institucijos.“
Plačiau apie situaciją ir kokia dabar naujausia informacija skaitykite čia.