Aiškėja, kad apie įskridusį droną pirmiau iš tiesų sužinojo patys gyventojai, o ne institucijos.
Aptarti svarbiausių incidento detalių popiet į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) atvyko ir policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla.
Gavo per 30 pranešimų
Socialiniuose tinkluose plintantis įrašas su dronu: ką nufilmavo
Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, gavus žinių apie į Lietuvą įskridusį galimai bepilotį orlaivį, su institucijomis pasitarusi policija iš karto priėmė sprendimą pranešti dėl galimo pavojaus, jeigu gyventojai aptiktų nukritusį daiktą.
„Šiuo metu mūsų vidaus reikalų sistemos tarnybos kartu su Lietuvos kariuomene imasi veiksmų, kad būtų surastas galimai nukritęs objektas. Koordinuojami veiksmai, yra siunčiama visa informacija į kariuomenę, kad jie galėtų nustatyti maksimaliai artimiausią vietą, galimą objekto kritimo tašką.
Esant pavojui pareigūnai gali panaudoti tam tikrus ginklus, bet šiuo atveju nebuvo tiesioginio kontakto – buvo įvertinta, kad dažniausiai tokie galimi orlaiviai, kaip ir praeitą kartą, neneša tokios didelės grėsmės, todėl ta informacija buvo panašaus tipo“, – nurodė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Ministras pridūrė, kad ketvirtadienį planuojamas susitikimas Prezidentūroje, kuriame bus pristatomas planas, kokių veiksmų reikia imtis tam, kad sienos apsauga ir oro erdvės kontrolė būtų užtikrinama efektyviau.
Susiję straipsniai
Generalinis policijos komisaras A.Paulauskas nurodė, kad policijos budėtojai pirmąjį pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone, netoli Medininkų, pastebėtas į droną panašus objektas, gavo 5 val. 55 min.
Po šio pranešimo keliolikos minučių bėgyje gauti dar keturi pranešimai – pasak komisaro, iš jų turinio ir gavimo koordinačių patvirtinta, kad tai yra tikra informacija. Nustatyta objekto judėjimo kryptis, informuotos policijos pajėgos ir priimtas sprendimas išsiųsti pranešimus visiems Lietuvos gyventojams.
„Nes tikrai buvo neįmanoma nustatyti nei galimo atstumo, kurį tas objektas gali nuskristi, nei jo pavojingumo lygio.
Iki šio momento esame gavę apie 30 pranešimų iš visos Lietuvos. Iš kiekvieno pranešimo bandome atstatyti to objekto judėjimo kryptį ir galbūt galimą nukritimo vietą, dalinamės šia informacija su Lietuvos kariuomene“, – pristatė A.Paulauskas.
Generalinis komisaras taip pat siunčia įspėjimą gyventojams, kadangi įsibėgėja ir grybavimo sezonas. Miškingoje ar pelkėtoje vietovėje pastebėjus įtartiną objektą, raginama pranešti apie tai telefonu 112 ir jokiu būdu prie jo nesiartinti.
A.Paulauskas taip pat patvirtino, kad apie galimą droną institucijoms pranešė tik patys gyventojai, kitos tarnybos tokios informacijos policijai nepateikė.
Komisaro teigimu, naujų pranešimų apie drono judėjimą nėra, tad daroma prielaida, kad savo skrydį jis yra nutraukęs. Paklaustas, kas apsunkina jo paieškas, A.Paulauskas kaip galimą priežastį įvardijo ir nepalankias oro sąlygas.
Paskutinis pranešimas apie galimą droną, pasak jo, gautas netoli Kauno.
„Centrinė Lietuvos dalis, galbūt šiek tiek šiauriau Kauno. Mes tikriname kiekvieną gautą pranešimą, nes kai kurie pranešimai tikrai turbūt buvo pakankamai nelogiški, nes tiesiog laike buvo nukrypimų, ir tai, matyt, sukelia tam tikrą ažiotažą, ta išsiųsta žinutė, ir žmonės galbūt pamatę didesnį paukštį ar nedidelį lėktuvėlį tą priėmė kaip už kažkokį svetimą skrendantį objektą“, – pabrėžė jis.
Pasak PAGD vadovo R.Požėlos, kiek po 6val. ryto policija sulaukė žinios, kad gyventojams reikės siųsti įspėjamuosius pranešimus.
„Pajungėme serverius, aktyvavome sistemą ir laukėme galutinio sprendimo, kada ta žinutė turi būti išsiųsta, ir laukėme pačios žinutės turinio. Tik gavus žinutės turinį ir leidimą iš Nacionalinio krizių valdymo centro, ta žinutė buvo išsiųsta visoje Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo R.Požėla.
Generalinis policijos komisaras pridūrė žinantis, kad gyventojai pranešimus gavo ne vienu metu, bet tai esą nutiko dėl tam tikrų „technologinių dalykų“. Pasak jo, dabar intensyviai dirbama dėl naujos sistemos sukūrimo.
Tiesa, anot R.Požėlos, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema nėra tik žinučių siuntimas – tai yra ir sirenos. Jų pasitelkti esą nurodymo nebuvo.
„Tikrai gavus informaciją apie pavojaus realumą pagal veikiančius algoritmus tikrai būtų jungiamos sirenos ir žmonės būtų gavę dar papildomą informaciją, kad reikia įsijungti Lietuvos radiją, kurio pagalba būtų galima girdėti nurodymus ir pavedimus žmonėms, ką jie turėtų konkrečiu atveju daryti.
Tokio pavedimo nebuvo, todėl buvo išsiųstos žinutės su atitinkamu turiniu“, – paaiškino policijos generalinis komisaras.
VSAT vadas: drono įskridimo į Lietuvą nefiksavome
VSAT vadas R.Liubajevas pasakojo, kad dronai dažniausiai pasitelkiami kontrabandai gabenti, tokių atvejų Lietuvoje fiksuojama praktiškai kasdien. Tiesa, pastaruoju metu jų esą kiek sumažėjo. Tačiau būtent šio drono įskridimo į Lietuvos teritoriją VSAT nebuvo užfiksavę.
„Šiuo atveju mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę nefiksavome“, – pripažino R.Liubajevas.
VSAT vadas neslėpė, kad pagal savo kompetenciją pasieniečiai net neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios yra prie Baltarusijos ar Rusijos sienų, yra skirtos tik jų stebėjimo kontrolei.
„Beje, taip pat egzistuoja ir algoritmas, kuris buvo patvirtintas Vyriausybės – jeigu vizualiai pasieniečiai fiksuoja objektą arba jeigu objektas buvo fiksuojamas per mūsų stebėjimo sistemą, visą informaciją teikiame atitinkamoms institucijoms – pirmiausia Krašto apsaugos ministerijos Lietuvos kariuomenės karinėms oro pajėgoms, ir toliau visus veiksmus, kurie yra susiję su šių objektų įskridimu į Lietuvos oro erdvę koordinuoja karinės oro pajėgos“, – aiškino R.Liubajevas.
Jis tikino negalįs pakomentuoti kariuomenės vado teiginių, kad dronas buvo stebimas dar Baltarusijos oro erdvėje.
R.Liubajevas, paklaustas, ar VSAT negali tokiais atvejais tiesiog numušti drono dar pasienyje, pažymėjo, kad tarnyba neturi zenitinių kompleksų, kuriais būtų galima numušti dronus. Be kita ko, jis suabejojo, ar jų apskritai ir reikėtų, nes oro gynybos sistema esą turėtų būti „vieninga ir nefragmentuojama“.
„Kalbant apie savadarbius dronus ar dronus, kurie šiuo metu prieinami rinkoje, kurie naudojami kontrabandos permetimui – jų poveikio priemonių yra. Mes turime antidroninę įrangą, kurios pagalba mes galime jį neutralizuoti, nusodinti, arba tas dronas gali prarasti ryšį su operatoriumi ir tiesiog nukristi“, – sakė R.Liubajevas.
Anot jo, tokiais atvejais VSAT pareigūnai vyksta į įvykio vietą ir ten bando sulaikyti kontrabandininkus, atkeliavusius pasiimti prekių. Panaudoti šaunamąjį ginklą, jei keliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, pareigūnai gali, tačiau tam net neturi reikalingų priemonių.
„Specialiųjų priemonių jų kinetiniam naikinimui, apart šturmo karabinų, kurie šiai dienai yra naudojami mūsų tarnyboje, mes neturime. Reikia suprasti, kad objektą, kuris dideliu greičiu skrenda, aukštai, panaudojant šturmo karabiną galimybių ji neutralizuoti kinetinėmis priemonėmis yra nedaug“, – teigė R.Liubajevas.
Kas nutiko?
Primename, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.
Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Lietuvos kariuomenė pranešė, jog objektas buvo stebimas dar iki tol, kol įskrido į šalies teritoriją.
„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai“, – nurodė kariuomenė.
„Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas“, – pažymima pranešime.
Kariuomenės teigimu, šiuo metu sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokių incidentų vietose.
„Kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš „Zapad“ pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje“, – rašoma kariuomenė pranešime.
„Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai“, – priduria institucija.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.