Nors valstybė numatė kompensacijas už verslo uždarymą – nuo vieno iki trijų eurų už žvėrelį, ūkininkai teigia, kad ji per maža. Ši pozicija sulaukė ir Konstitucinio teismo palaikymo.
Maža to, ūkininkų atstovai teigia, kad informacija apie realius ūkininkų nuostolius net galėjo likti nuslėpta nuo Seimo narių ankstesnei Vyriausybei nepasidalinus ekspertų atlikta studija apie juos.
Ūkininkai, ilgus metus dirbę šioje srityje, situaciją lygina su turto nusavinimu.
Jie teigia, kad valstybės siūlomas išmokų modelis yra simbolinis ir neteisingas.
Kol Seimas delsia keisti įstatymą, ginčas dėl kompensacijų jau persikelia į teismus.
Kaltina valstybę dėl neadekvačių kompensacijų. „HubLegal“ partneris, advokatas Vytautas Kaklys primena, kad po įstatymo priėmimo Seimo nariai jau kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydami atsakyti, ar kailinių žvėrelių laikymo draudimas neprieštarauja Konstitucijai ir ar teisingai numatytos verslininkams mokėtinos kompensacijos.
Nors Konstitucinis teismas pripažino draudimą teisėtu, dalį įstatymo paskelbė antikonstituciniu.
Teismas nurodė, kad kompensacijų tvarka neatitinka Konstitucijos. Tai palikta vertinti Seimui. Kai įstatymo dalis pripažinta antikonstitucine, Seimas privalo ją taisyti.
Advokato teigimu, Seimo narių grupė neseniai pateikė įstatymo projektą. Jame numatyta ištaisyti tai, ką pasakė Konstitucinis teismas, ir keisti kompensacijų skyrimo tvarką.
„Valstybė turėtų pasamdyti nepriklausomus vertintojus, kurie individualiai nustato kiekvieno ūkio vertę.
Tuomet ši vertė visiškai kompensuojama ir fermos užsidaro.
Deja, ginčas dėl kompensacijų vis dar neišspręstas. Daug kas to nesupranta ir mano, kad visi klausimai atsakyti, ir stebisi, kodėl ūkininkai piktinasi“, – sako V.Kaklys.
Advokatas primena, kad šiuo metu nesiekiama kompensuoti verslo negautų pajamų ir turto vertės: „Šiemet, vykstant Konstitucinio teismo posėdžiui, Seimo atstovės nurodė, kad kompensacijos tikslas nėra atlyginti verslo negautas pajamas.
Tikslas – iš dalies kompensuoti verslo praradimus. Nėra siekiama teisingo ir sąžiningo kompensavimo uždaromam verslui.“
Ginčą nagrinėjęs Konstitucinis teismas nevertino kompensacijų dydžio ir tikslų, nes tai nėra jo kompetencija, o 48 ūkiai Regionų administraciniame teisme prašo priteisti net 113 mln. eurų žalą.
„Tai viena didžiausių ir precedento neturinčių bylų prieš Lietuvą.
Ūkiams nepakanka, kad jų nuostoliai dėl legaliai vykdyto verslo uždarymo atlyginami gerokai mažiau nei tik „kažkiek“.
Tad pagrįstai teismo prašoma visiško nuostolių atlyginimo, kaip ir numato įstatymai bei teismų praktika“, – aiškina V.Kaklys.
Turto nusavinimas ar realus nuostolių atlyginimas? Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša primena, kad dar 2022 m. birželį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu buvo atliktas kailinių žvėrelių ūkių uždarymo poveikio vertinimas, tačiau dėl nežinomų priežasčių minėtas vertinimas keistai išgaravo.
„Išvadoje nurodyta, kad bendras kompensacijų poreikis būtų apie 56,85 mln. eurų. O kailinių žvėrelių ūkiai nurodė, kad verslo uždarymo išlaidos valstybei bus gerokai didesnės ir sudarys apie 175 mln. eurų“, – sako Č.Tallat-Kelpša.
Anot jo, ŽŪM užsakyto vertinimo išvados ir pastabos Seimo narių nepasiekė.
„Kai buvo teikiamas pasiūlymas su Vyriausybės išvada Seimui, vertinimas kažkur dingo. Seimo nariai, priimdami įstatymą, rėmėsi kita informacija, kuria kiekvienas gyvūnas buvo įvertintas vos nuo 1 iki 3 eurų.
Tad kalbame apie šimto kartų skirtumą, kai viena seniausių ūkio šakų buvo įvertinta tik nuo 1 iki 3 mln. eurų, o tai yra ne tik nelogiška, bet ir daugiau nei keista“, – pažymi pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad kailinės žvėrininkystės ūkiuose naudojamas specifinis turtas, pavyzdžiui, kilometrus besitęsiančios stoginės ir kitas, niekuomet negalės būti pritaikytas kitai veiklai ar parduotas.
„Toks turtas atitinka tik metalo laužo vertę“, – sako jis.
Č.Tallat-Kelpša primena, jog net žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas viešai pripažino, kad kompensacijų mechanizmą reikia taisyti.
„Tokios kompensacijos, kokios buvo apskaičiuotos, be abejo, yra nepakankamos. Tai pasityčiojimas iš žmonių, kurie užsiėmė verslu visiškai legaliai“, – tuomet žurnalistams sakė I.Hofmanas.
Pasak asociacijos pirmininko, susidaro daugiau nei keista situacija, kai diskriminuojami šalies ūkininkai, o gerų pavyzdžių, kaip spręsti susidariusią situaciją, netrūksta:
„Deja, bet tą, kas vyksta, galime prilyginti turto nusavinimui, o ne realiam ilgus metus sėkmingai veikusio ūkininkavimo nuostolių atlyginimui.
Juk labai lengva pažvelgti į kompensacijų dydžius kitose pažengusiose demokratinėse valstybėse ir rasti tinkamą sprendimą.“
Jo teigimu, jei būtų taikomi tokie principai kaip Jungtinėje Karalystėje, kompensacijos siektų apie 244 mln. eurų.
Pagal Austrijos modelį – 274 mln. eurų, Belgijos – 207 mln. eurų, Čekijos – 253 mln. eurų, Norvegijos – 174 mln. eurų, Danijos – 207 mln. eurų.
Konstitucijos ekspertas: įstatymą reikia taisyti. Vilniaus universiteto profesorius, teisės ekspertas ir buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) teisėjas Egidijus Kūris primena: 2025 m. kovo 19 d. Konstitucinis teismas nutarė, kad dalis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo prieštarauja Konstitucijai.
„Prieštaravimas nustatytas vienu labai svarbiu aspektu: pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja kelios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kailinių žvėrelių auginimo verslu užsiimančių asmenų teisę į patiriamų praradimų kompensavimą.
Nuo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos šios nuostatos negali būti taikomos.
Aš tokias teisinės galios netekusias nuostatas vadinu teisiniais lavonais. Seimas turi jas panaikinti ir vietoj jų nustatyti tokį reguliavimą, kuris atitiktų Konstituciją“, – aiškina E.Kūris.
Anot profesoriaus, nuostata, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, negali būti taikoma.
„Valstybei, keičiančiai ūkinės veiklos reguliavimą, gali atsirasti pareiga teisingai atlyginti praradimus, kuriuos patiria tam tikru verslu užsiimantys asmenys.
Juo labiau praradimai turi būti kompensuojami, kai iki tol legali ūkinė veikla yra visiškai uždraudžiama.
Manau, dabartinis praradimų atlyginimo reglamentavimas yra ydingas, nes nustatytos kompensacijos yra formalios, nė iš tolo neatitinka realių praradimų.
Žiniasklaidoje skaičiau, kad ir Žemės ūkio ministerija pripažįsta, jog dabartiniame įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas turi būti taisomas“, – teigia pašnekovas.
„Kailinių žvėrelių auginimo verslą didelė dalis visuomenės vertina kritiškai ar net labai neigiamai, ir ne vien Lietuvoje.
Tačiau tai buvo ir, kol uždraudimas neįsigaliojo, vis dar tebėra teisėtas verslas.
Jei žmonės teisėtai vykdė šią ūkinę veiklą, o valstybė ją vienašališkai uždraudžia, tie asmenys turi teisę į praradimų atlyginimą. Teisingo atlyginimo pareiga kyla iš Konstitucijos, todėl nori nenori teks taisyti įstatymą“, – sako E.Kūris.
Anot eksperto, dabartinės kompensacijos yra neteisingos ir kelia riziką ateityje teismuose, jei įstatymas nebus sutvarkytas: „Jei kompensacijos išliks nominalios, neatitinkančios realių verslo praradimų, tai ateityje turės ištaisyti teismų praktika. Ir gal ne vien Lietuvos.“
Nauda agresorei? Lietuvos ūkininkai neslepia, kad tiek įstatymo priėmimas, naikinantis vieną seniausių ūkio šakų, garsinusių Lietuvą, tiek kitos aplinkybes neleidžia atmesti versijos, jog visa tai gali būti naudinga tik vienai konkrečiai valstybei.
„Deja, bet to atmesti tikrai negalime. Pasitraukus iš šios ūkio šakos skaidriai veikusiems ūkiams, laisva vieta ilgai tuščia nebus, o juk visi puikiai suprantame, kam tai naudinga ir iš kur bei kokių kailių gaminių Lietuvoje netrukus bus daugiausia“, – sako ūkininkas Č.Tallat-Kelpša.
Jo teigimu, vien auginimo draudimo įstatymo įsigaliojimas buvo stumiamas milžiniška jėga, vengiant bet kokio dialogo su socialiniais partneriais, o aktyviai prieš šią ūkio šaką kovojusių visuomenininkų finansavimas kelia pagrįstų abejonių jų tikraisiais tikslais.
„Milžiniškos investicijos į komunikaciją, lobistiniai veiksmai – tai, kas lydėjo draudimo iniciatyvą nuo pat pradžių.
Viešai tapo žinoma, kad finansavimo šaltiniai gerokai daugiau nei keisti, tad kyla pagrįstas klausimas, ar Seimo nariai nebuvo netyčia suklaidinti ar paveikti kitaip?“ – retoriškai klausia ūkininkas.
Rusija yra ne tik viena iš daugiausia į kailinių žvėrelių auginimą investavusių valstybių.
Prekyba kailiais Rusijoje tebėra svarbi pramonės šaka, kurios vertė, remiantis oficialiais duomenimis, siekia 1 milijardą JAV dolerių.
Tačiau įvertinus kontrabandą, brakonieriavimą ir neoficialią prekybą bendra vertė gali siekti 2,5 mlrd. dolerių, rašė „The New York Times“.
Sabalų kailiai, ypač laukinių gyvūnų, yra labai vertinami ir išlieka viena pagrindinių prekybos sudedamųjų dalių.
ŽŪM: kompensacijos pagrįstos dokumentais. Nepaisydama ūkininkų ir ekspertų kritikos Žemės ūkio ministerija teigia, kad parengta kompensavimo tvarka yra aiški ir pagrįsta.
„Kompensacijų už kailinių žvėrelių veiklos nutraukimą mechanizmas yra ne tik parengtas, bet ir oficialiai įsigaliojęs. Teisingumo principas yra vienas svarbiausių kompensacijų skyrimo tvarkoje“, – nurodoma ministerijos rašte.
„Sistema sukurta taip, kad atlieptų ūkio poreikius. Ministerija įdiegė aiškų ir skaidrų kompensacijų skaičiavimo mechanizmą.
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Aprašas, kuriame nustatyta visa kompensacijų skyrimo sistema: nuo kompensuojamų veiklų ir sąnaudų kategorijų iki paraiškų vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
Išmokos gali būti skiriamos už keturias pagrindines veiklas: kailinės žvėrininkystės nutraukimą, statinių nugriovimą bei susidariusių atliekų tvarkymą, įrangos sunaikinimą ir išeitines išmokas darbuotojams.
Visos realios, dokumentais pagrįstos išlaidos kompensuojamos 100 proc., išskyrus veiklos nutraukimo išmoką. Ji fiksuota – nuo 1 iki 3 eurų už žvėrelį, priklausomai nuo veiklos nutraukimo termino“, – nurodoma ministerijos komentare.
Patvirtintame Apraše numatyta visa kompensacijų sistema – nuo veiklų ir sąnaudų iki paraiškų vertinimo.
Išmokos skiriamos už kailinės žvėrininkystės nutraukimą, statinių nugriovimą, atliekų tvarkymą, įrangos sunaikinimą ir išeitines išmokas darbuotojams.
ŽŪM kaip pavyzdį pateikia Skandinavijos valstybes: „Geras pavyzdys – Danija, kuri kompensacijai už vieną žvėrelį skyrė apie 600 eurų, o bendra kompensacijų suma siekia apie 2 mlrd. eurų. Švedai taiko skatinamąjį principą, kuris iš esmės sudaro labai palankias sąlygas šios veiklos atsisakyti savo noru, o atsisakiusiems mokamos kompensacijos.“
Ministerija atsakyme pakartojo, kad draudimai turi būti teisingi, o kompensacijos – pamatuotos.
Tiesa, atstovai pabrėžia: uždraudus veiklą Lietuvoje, problema pasauliniu mastu nesikeis: „Kol rinkoje bus paklausa, natūralu, bus ir pasiūla. Šiuo atveju tai elementarus dėsningumas.
Uždraudus kailinių žvėrelių auginimą, o rinkos poreikiams nepasikeitus, jų auginimas persikels į trečiąsias šalis, kur galioja visai kiti gyvūnų gerovės standartai, jeigu apskritai tokie yra, visai kitokia kontrolė ir norimo rezultato mes nepasiekiame.
Europos Sąjungoje galioja vieni aukščiausių gyvūnų gerovės standartų ir kontrolė yra labai griežta. Auginant kailinius žvėrelius Europos Sąjungoje galima kontroliuoti šį procesą, o kitose šalyse, deja, ne.“
Dabartinis kompensavimo modelis teisingas? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė taip pat teigia, kad pasirinkta kompensacijų tvarka teisinga.
„Kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje skiriasi laikomų žvėrelių skaičiumi, infrastruktūros dydžiu. Todėl verslo uždarymo išmoka susieta su auginamų žvėrelių skaičiumi. Manau, priimta kompensavimo tvarka proporcinga“, – sako A.Gedvilienė.
Anot politikės, valstybė numatė išmokas darbuotojams ir teritorijoms sutvarkyti, o ūkininkai gali realizuoti turtą iki veiklos uždraudimo.
Seimo narė sako, kad kompensacijos visada kelia diskusijų: „Jos dažnai atrodo nepakankamos, tačiau kitose šalyse praktika yra labai nevienoda. Kai kurios moka dideles išmokas, kitos išvis nekompensuoja.“
Gyvūnų gynėjai įsitikinę – verslas nori daugiau, nei priklauso. Gyvūnų gynėjai tvirtina, kad fermų uždarymas yra ilgai lauktas žingsnis gyvūnų gerovei ir tvarumui.
Vis dėlto VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė mano, kad reikalavimai dėl didesnių kompensacijų nėra pagrįsti.
„Pagal apibrėžimą kompensacijos žmogaus netenkins niekada. Tai praradimų kompensavimas – žmogui uždraudžiama tęsti veiklą. Kad ir kokio dydžio išmoką gautų, ūkininkai iš valstybės siektų išsireikalauti daugiau“, – sako ji.
Pašnekovė nurodo, kad kompensacijos už pastatų griovimą ir įrangos utilizavimą jau yra numatytos.
„ŽŪM taisyklės aiškiai aprašo, kas yra padengiama. Manome, kad kailininkystės verslo atstovai tą informaciją nutyli ir prašo didesnių išmokų.
Atrodo, kad kai kurie ūkininkai galėtų palikti fermas ir techniką be priežiūros, o gautas kompensacijas panaudotų kaip panorėję. Tačiau jos susietos su konkrečiais veiksmais. Pavyzdžiui, nugriovus pastatą ir utilizavus įrangą“, – sako G.Vaitkevičiūtė.
Verslininkų kritika aktyvistų kampanijoms. Kai kurių ūkininkų ir kailių verslo atstovų nuomone, diskusijose dėl kailinių žvėrelių auginimo draudimo aktyviai naudota emocinė komunikacija, grindžiama gyvūnų gerovės vaizdiniais bei gyvūnų sužmoginimo naratyvais.
„Lietuvos ryto“ redakcija jau rašė, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimo šalininkų komunikacija rėmėsi didelėmis investicijomis į komunikaciją, tam buvo samdoma speciali agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“ („23:45“).
Vien „Tuščių narvų“ išlaidos tikslinei reklamai socialiniuose tinkluose per 2019–2024 metus siekė 58,6 tūkst. eurų.
2021 m. lapkritį tuometinės LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės A.Gedvilienės inicijuotas įstatymas buvo parengtas, pačios parlamentarės teigimu, konsultuojantis dėl įstatymo turinio su įstaiga „Tušti narvai“.
Dalis ekspertų tvirtina, kad uždraudus kailių verslą Lietuvoje, kuris turi ypač gerą vardą tarp aukštosios mados kūrėjų, tiesioginiais naudos gavėjais gali būti ir Rusijos, ir Kinijos žvėrelių augintojai.
Diskusijų kontekste buvo prisimintas ir Kuršių marių atvejis, kai aplinkosauginės iniciatyvos, siekusios riboti verslinę žvejybą, vėliau buvo sietos su užsienio verslo interesais.
Esą kai kurios organizacijos, propagavusios šias iniciatyvas, buvo finansuojamos Rusijos verslo subjektų, kuriems žvejybos apribojimas galėjo būti naudingas.
Kailininkų atstovų tvirtinimu, „Tušti narvai“ yra viena matomiausių gyvūnų teisių organizacijų Lietuvoje.
Registrų centro duomenimis, jos dalininkai – vadovė G.Vaitkevičiūtė ir Justas Raudonius. 2024 m. organizacija gavo 308 946 eurus paramos, iš jų 214 733 eurus skyrė anoniminiai fiziniai asmenys. 2023 m. parama sudarė 221 232 eurus, iš jų 151 453 eurus taip pat paaukojo anonimai.
Taip pat registruota parama iš užsienio juridinių asmenų – tarp jų „Stumme Brueder Stiftung“ (Lichtenšteinas), „The Humane League“, „Anima“ ir kitos organizacijos, kurių veiklos kryptys nėra plačiau detalizuojamos.
Verslininkai tikina: klausimų tik daugėja, kova tęsis. Tiek teisės ekspertai, tiek ūkininkai sutinka, kad dabartinis kompensacijų mechanizmas neatitinka Konstitucijos bei kitų teisės aktų.
Jie prašo Seimo remtis užsienio praktika ir pagrįstomis studijomis ir imtis veiksmų, kad būtų sukurta individualizuota kompensacijų sistema.
Nepaisant to, Seime vienos nuomonės nėra. Vieni politikai laikosi pozicijos, kad esamos kompensacijos pakankamos. Kiti – kad žalos atlyginimas ūkininkams turi būti didesnis.
Kol kas sutarimo nematyti, diskusijos dėl kompensacijų tęsiasi. Ūkininkams nesulaukus pokyčių, teismai jau gavo milijoninių ieškinių, o visa ši istorija, panašu, dar tik įgauna pagreitį.