K. Budrys akcentavo, kad dažnėjantys atvejai, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidžia NATO sienas, rodo pavojingą tendenciją, todėl būtina skubiai imtis veiksmų, stiprinant antidroninius ir oro gynybos pajėgumus NATO rytiniame flange.
„Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės kerta NATO valstybių sienas. Iš Ukrainos nuklydę Rusijos dronai, įskridę į NATO teritoriją, kelia grėsmę civiliams gyventojams ir kritinei infrastruktūrai. Tai nėra vien Lietuvos ar kitų priešakinėse linijose esančių sąjungininkų saugumo klausimas – tai bendras viso Aljanso saugumo iššūkis“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
„NATO rytiniame flange būtina nedelsiant stiprinti bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo bei oro gynybos pajėgumus“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad liepos 28 d. policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Dronas Jonavos rajone esančiame poligone buvo rastas rugpjūčio 1 d.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Po įvykio tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikos lyderių kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.