„Aš juokiuosi“, – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.
Po Gintauto Palucko atsistatydinimo kilus diskusijoms dėl valdančiosios koalicijos sudėties, konservatorių ir liberalų lyderiai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami tvirtos pozicijos, jog „Nemuno aušros“ nebebūtų Seimo daugumoje.
R. Žemaitaičio teigimu, ne opozicijai nuspręsti, kaip turėtų atrodyti valdančioji dauguma.
Vilniaus centre – protestuotojų minia: prezidentui skrieja aštrios strėlės, raginama nustoti žeminti visuomenę
„Aš suprantu, kad gal ten kažkokia agonija, gal pagavo greitį po Palucko. Bet juk ne jie sprendžia. Nusprendė rinkėjai, jie priėmė sprendimą. Esame mes toje koalicijoje, o jeigu reikės, nebūsime mes toje koalicijoje. Šiandien rankų, kojų nesilaužom ir tikrai mums čia mirk-gyvenk nereikia“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Tai yra politiniai dalykai, daugiau užsakomieji dalykai, jie turi būti demokratinėje valstybėje. Bet tai yra rizika – mitingų arba šitų laiškų finansavimas, nes Kremliui kaip niekad yra labai svarbu, kad valstybėje būtų chaosas. Tai aš manau, kad visais šitais mitingais, piketais, nepasitenkinimais kaip tik suinteresuotas Kremlius“, – kalbėjo viešojoje erdvėje pats panašių kaltinimų susilaukiantis parlamentaras.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu prezidentui dedikuotame laiške konservatorių ir liberalų lyderiai tvirtina, kad po premjero atsistatydinimo privalu iškelti esminį klausimą: su kuo bus pasirašyta valdančioji koalicija.
„Ar bus dar kartą pasirinkta jėga, kuri jau įrodė savo nesuderinamumą su demokratijos principais, ar bus pasirinktas kelias, taisantis klaidą? Demokratijos negalima ginti su tais, kurie ją menkina“, – į prezidentą kreipėsi politikai.
Praėjusių metų pabaigoje, rinkimus laimėjusiems socialdemokratams nusprendus sudaryti koaliciją su antisemitizmu kaltinto R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ buvo pavadinęs klaida.
„Manau, kad buvo padaryta klaida ir įrodinėti, kad tai nebuvo klaida koalicijai teks visas artimiausias savaites“, – tuomet kalbėjo prezidentas.
Tuomet šalies vadovas taip pat akcentavo netvirtinsiantis jokių šios partijos atstovų kandidatūrų į ministrus. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas tuomet atsakė padėsiantis „Nemuno aušrai“ surasti partijai nepriklausančius kandidatus.
Apie „Nemuno aušrą“ kritiškai ne kartą pasisakė ir kiti koalicijos partneriai – Sauliaus Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“. Pradėjus klibėti premjero G. Palucko kėdei, Seimo pirmininkas vėl užsiminė apie abejones dėl „Nemuno aušros“ likimo tarp valdančiųjų, keičiantis Vyriausybės sudėčiai.
Realiu kandidatu į premjerus laikomas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius taip pat ne kartą išreiškė abejonę dėl šios partijos buvimo valdančiųjų gretose.
Dėl „Nemuno aušros“ buvimo valdančiojoje daugumoje praėjusių metų pabaigoje buvo surengti du protestai. Tiesa, protestuotojai, raginę socialdemokratus atsisakyti sąjungos su R. žemaitaičio vedama partija, norimų rezultatų nepasiekė.
R. Žemaitaitis nesureikšmina kritusių reitingų: tai – natūralus dalykas
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nesureikšmina reitingų lentelėje vis mažėjančio palankaus vertinimo jo vadovaujamai politinei jėgai. Pasak jo, neigiamas vertinimas valdančiųjų atžvilgiu – natūralus procesas.
„Tai natūralus dalykas, nes būnant valdžioje vis krenta. Ir socdemų, ir kitų krenta. (...) Reikia toliau dirbti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis.
„Reitingai ne šiaip sau krenta ar auga, jie turi būti rodomi darbu. Mokesčių reforma tikrai įnešė tam tikrą chaosą, nes žmonės nežinojo (...) manau, kad situacija koreguosis. Reikia mažiau veltis į tuos emocinius dalykus“, – akcentavo jis.
Liepą „Delfi“ užsakymu atlikta „Sprinter tyrimų“ visuomenės apklausa parodė, kad reitingų lentelėje „Laisvės partija“ aplenkė valdančiojoje daugumoje esančią „Nemuno aušrą“.
Paskutiniais reitingų duomenimis, „aušriečiai“ sulaukė 3,4 proc. gyventojų palaikymo.
R. Žemaitaitis apie galimus pokyčius Vyriausybėje: gali būti, bus pasiūlyti partiniai ministrai
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog yra ne vienas variantas, kaip galėtų atrodyti nauja valdančioji koalicija bei Vyriausybė. Parlamentaras neatmeta galimybės, jog keisis ir jo partijos deleguoti ministrai – juos gali pakeisti „Nemuno aušros“ atstovai.
„Manau, kad gali būti toks variantas, kad tikrai bus pasiūlyti partiniai ministrai. Gali būti. Neskubėsime įvykiams už akių – pažiūrėsime, kas bus premjeras“, – pridūrė jis.
Praėjusių metų pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs „Nemuno aušros“ buvimą koalicijoje klaida, pareiškė, jog netvirtins jokių į ministrus kandidatuojančių asmenų, priklausančių šiai partijai. Tiesa, buvo rasti nepartiniai kandidatai. Teisingumo ministerijai vadovauti paskirtas Rimantas Mockus, Aplinkos ministerijai – Povildas Poderskis, o Žemės ūkio ministerijai – Ignas Hofmanas. Nors R. Žemaitaitis užsimena apie galimą šių ministrų keitimą, jų darbą giria.
„Eina jis tas pareigas, tinkamas“, – apie R. Mockų kalbėjo R. Žemaitaitis.
Pastaruoju metu, prasidėjus su Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu Mindaugu Kairiu susijusiam skandalui, Teisingumo ministerija atsidūrė dėmesio centre. Buvo skelbiama, jog ministras R, Mockus galimai darė įtaką M. Kairiui. Tiesa, pats R. Žemaitaitis sako netikintis tokiomis kalbomis ir tikina, jog daugiau klausimų turi konservatorei Agnei Bilotaitei.
„Dėl Kairio aš negaliu oficialiai atskleisti tam tikros informacijos, ką aš esu gavęs iš viceministro. Jeigu tie ryšiai su Agne Bilotaite pasitvirtins, kaip ji buvo paskirta ir kokiais keliais jis atėjo, tai čia yra minimalių minimaliausiai skandalas valstybei“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Kaip jie ten sakė apkaltą Paluckui organizuoja, tai bijau, kad pačiai Bilotaitei ta apkalta neįvyktų“, – pažymėjo jis.
Įvykių epicentre prieš kelis mėnesius atsidūrė ir aplinkos ministras Povilas Poderskis, atostogavęs tuo metu, kai Vilniaus apylinkėse klaidžiojo meška. Tiesa, nepaisant šios istorijos, R. Žemaitaičio teigimu, ministras su savo pareigomis susitvarko.
„Kas liečia teisės aktus, tai viskas važiuoja“, – sakė „Nemuno aušros“ lyderis.