Viešai aptarinėjama tiek galimos ministrės pirmininkės patirtis ir karjeros kelias, tiek įvairios praeities detalės, kelionės į Rusiją, galiausiai – net akcentas, pažiūros ar sutuoktinio verslai.
Nors kandidate į premjero postą I.Ruginienė paskelbta tik trečiadienį, iš jos retorikos, minčių ar kūno kalbos jau galima įskaityti tam tikras žinutes, pastebi kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas, lektorius Igoris Vasiliauskas.
Jis atidžiau pažvelgė ir išnarstė šviežiausius I.Ruginienės pasirodymus prieš kamerų objektyvus – ką atskleidžia jos kalbėjimas, judesiai ir net veido mimikos?
Iškalbingi gestai ir lėtas tempas
Kaip pastebėjo I.Vasiliauskas, laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė ypač tvirtai pasirodė tada, kai buvo pristatyta jos kandidatūra į ministro pirmininko postą. Tai nutiko po praėjusį trečiadienį įvykusio LSDP prezidiumo posėdžio.
Tuomet I.Ruginienė socialdemokratų partijos pirmininko M.Sinkevičiaus pašonėje pirmą kartą prieš kameras stojo jau kaip oficiali kandidatė į premjerus.
„Kodėl ji jautėsi gerai – nes viskas, vienas politinis žaidimas jau baigėsi, ji finišą pasiekė pirmoji ir buvo ant tam tikros euforinės bangos“, – aiškino kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.
Tiesa, pastebėjo I.Vasiliauskas, I.Ruginienė tuomet darė vieną viešojo kalbėjimo klaidą, bet labai greitai iš jos ir pasimokė.
„Gali būti, kad kažkas, esantis viešojo kalbėjimo aplinkoje, jai patarinėja. Kai po prezidiumo posėdžio ji atsistojo komentuoti, I.Ruginienė darė pakankamai ryškią klaidą – kai žurnalistas uždavė klausimą, ji atsakinėjo tik tam vienam žurnalistui.
Vėlesniuose savo pasirodymuose jai turbūt jau pasakė, kad žiūrėk į visus, kurie tuo metu stovi priešais tave, stebėk visą auditoriją ir padalink žvilgsnį kiekvienam po truputį.
Pas prezidentą ji jau pakeitė tą formatą ir pakankamai greitai. Ji imli – tą išgirdo ir realizavo“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Visgi, I.Vasiliausko teigimu, I.Ruginienei dar reikia susigyventi su tuo statusu, kuris galimai jos laukia.
„Ministras pirmininkas yra autoritetas, ir viena iš autoriteto apraiškų viešojoje erdvėje yra viešoji komunikacija – kaip aš kalbu. Mano kalbos maniera, forma, ir pirmiausia – mano kalbos turinys. Tai yra tie žodžiai, kuriuos vartoju.
Bet aš netgi leidau sau šiek tiek suabejoti dėl jos išsilavinimo – gal ji nedaug skaito, bet jos žodžių bagažas yra siauras. Jeigu kalbėtume apie buvusį premjerą G.Palucką, tai jo žodynas labai turtingas“, – pastebėjo kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.
Dar viena detalė, į kurią I.Vasiliauskas atkreipė dėmesį – netgi tam tikra I.Ruginienės arogancija. Tai esą pasimatė po jos susitikimo su G.Nausėda.
„Kas yra arogancija kūno kalboje – tai galvos pakėlimas ir smakro išmetimas į viršų. „Na va, kaip aš gerai pasakiau“. Toks pasitenkinimas savimi. Ir tokią lengvą aroganciją patvirtina tai, kad kai ji kalba apie ministrus, ji vartoja įvardį „aš“.
Aš kalbėsiu, aš žiūrėsiu, aš spręsiu. O kai tik kalba eina apie diskusijas su prezidentu, visur eina „mes“. Vadinasi, prezidentas yra autoritetas ir ji prie jo klijuojasi. Kai klijuojamės prie autoritetų, taip tarsi sustipriname savąjį „aš“.
Tuo metu su ministrais, kuriems ji galbūt vadovaus, ji pozicionuoja save iš viršaus, persona grata, o toliau eina vertikali hierarchija – aš kalbėsiu, o jūs klausysite.
Tai čia man šiek tiek neramu, nes Ministrų kabinetas yra komanda. Šitoje vietoje, manau, ji bandys save pozicionuoti kaip griežtą ranką ir turinčią tvirtą stuburą. Iš viso to, ką aš girdžiu, man atrodo, ji nėra komandos žaidėja“, – svarstė pašnekovas.
Ką išduoda veidas?
Tiesa, dar praėjusią savaitę I.Ruginienė tikino, kad tam tikrą politinės patirties stoką tikrai kompensuos jos vieningas darbas su komanda.
„Kai ji kalba apie komandą, ji kalba apie patarėjus, kurie jai padės. Bet aš kalbu apie komandą kaip bendrą Ministrų kabineto darbą.
Tai yra – Vyriausybės funkcionalumą per atskirų ministerijų ir pavaldžių įstaigų, organizacijų susitarimą, kompromisų ieškojimą. Su kompromisais pas ją kol kas neypatingai“, – įvertino I.Vasiliauskas.
Tokių netiesioginių žinučių, pasirodo, būta ir daugiau.
„Ji sakė, cituoju, Seimas turi suteikti man pasitikėjimo mandatą. Ne, Seimas išvis tau neturi nieko – Seimas balsuoja, ir balsavimo rezultatai parodo, ar jis bus, ar ne. Bet toks direktyvus nurodymas, kas ką turi padaryti, atrodo pakankamai pavojingai“, – pridūrė kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.
Paklaustas, ar kandidatės į premjerus balse galima išgirsti jaudulį, I.Vasiliauskas tikino, kad įžvelgia kitą ryškią tendenciją – savotišką laiko tempimą kalbant.
„Ji tempia balses, tempia žodį, sakinį, kad galėtų greitai sugalvoti, ką toliau pasakyti. Ypatingai tai matėsi po susitikimo su prezidentu.
Kai aš turiu daug žodžių, kai turiu žodžių bagažą, aš galiu greitai kalbėti, o jeigu ir nerandu kokio vieno žodžio, greitai rasiu kitą, asociatyvų.
Bet kai nėra tų žodžių, tuomet prasideda laiko valgymas, aš lėčiau kalbu, bet su sąlyga, kad mano operatyvinė atmintis gerai veikia ir aš greitai prasuku galvoje, ką toliau turiu pasakyti“, – komentavo ekspertas.
Dar viena skausminga I.Ruginienės vieta, pasak I.Vasiliausko – jos veidas esą išduoda „momentinę emocinę būseną“.
„Nėra poker face – ji šito nemoka. Kol kas labai akivaizdžiai veide matomos emocijos, kaip ji tuo metu jaučiasi. Po susitikimo su prezidentu žurnalistai uždavė klausimą, tarsi pacitavo, paklausė, ar jūs taip sakėte, ir tas nepasitenkinimas, seilių nurijimas – kai žmogus atryja seiles, tai parodo, kad nėra man gera ir malonu tai girdėti.
Netrukus lūpų kampučiai pakilo į viršų ir per vidurį susiraukė kakta. Tu gali matyti, apie ką iš tiesų galvoja žmogus, kas patinka žmogui, iš kurio imamas interviu, ir taip toliau su juo kalbėti.
Jeigu ji būtų išbalansuota, ji sulūžtų ir pasakytų visą tiesą“, – patikino I.Vasiliauskas.
Kad I.Ruginienė pasako nebūtinai tai, ką galvoja, esą išdavė ir dar vienas komentaras.
„Po socialdemokratų prezidiumo ji kalbėjo, kad „reikia peržiūrėti sutartį“, tada padarė pauzę ir pasitaisė: „peržiūrėti ministrų kabineto sudėtį“. Pagal psichoanalizės tėvą Z.Froidą, čia yra vadinamasis riktas – kai tu pirmiausia pasakai tai, ko nenorėjai sakyti, bet apie ką pagalvojai.
Reiškia, kad jie tikrai peržiūrinės koalicijos sutartį. Ministrų sudėtis yra taktinis lygmuo, o koalicijos peržiūrėjimas – strateginis. Tai žymiai gilesnis procesas, nes tada, kai tu turi naują koaliciją, prasideda didysis žaidimas“, – pridūrė pašnekovas.
Tiesa, kartais I.Ruginienė, pastebėjo pašnekovas, iš esmės atkartoja prezidentą G.Nausėdą – pavyzdžiui, vartodama tokias sąvokas ar žodžius kaip gerovės valstybė.
„Ji vartoja tam tikrus reikšminius žodžius iš prezidentui būdingų kalbų. Tai reiškia, kad ji derinasi prie pašnekovo.
Kai tu prisiderini prie pašnekovo, tu tampi žymiai artimesnis, nes tu kalbi ta pačia banga, tais pačiais žodžiais, tarsi yra tas pats supratimas. Jūs tampate draugais. Ir tai yra teisingas kelias“, – konstatavo I.Vasiliauskas.
Viena strategija pasiteisino
Po susitikimo su prezidentu, prisiminė I.Vasiliauskas, I.Ruginienė sužaidė labai gerai ir užbėgo už akių nepatogiems klausimams. Komentuodama kandidatė į premjerus lyg apsidraudė ir prisipažino, kad su kai kuriais dalykais jai dar reikės susipažinti.
„Ji paaiškina priežastį, atsiprašo ir tarsi uždaro šitą diskusiją su žurnalistais. Kad ir ko provokuojančio jie klaustų, ji sakytų, kad aš nesusipažinusi, duokite man laiko.
Tai čia tas apsidraudimas yra gana teisingas kelias, jeigu tu nepasiruošęs atsakinėti arba nesi pasiruošęs tam tikriems nepatogiems klausimams“, – aiškino kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.
Tiesa, nors tokia strategija ir gera, ją galima panaudoti tik vieną kartą.
„Paskui – viskas. Kitą kartą žurnalistai sakys, kad dabar ir atsakykite. Ir jeigu tu vėl bandysi pažaisti, tave suvalgys“, – tvirtino I.Vasiliauskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad I.Ruginienė, panašiai kaip ir ekspremjeras, retkarčiais linkusi sumenkinti faktus.
„Ji vis dar kalba apie gandus ir apkalbas, kad apie ją yra gandai ir apkalbos. Čia greičiausiai ji eis tuo pačiu keliu kaip ir G.Paluckas – tai jeigu ji bus prispausta, spardysis iki galo“, – svarstė I.Vasiliauskas.
Neseniai vieno interviu metu I.Ruginienės žurnalistė paklausė, ar ji vis dar palaiko ryšius su savo Rusijoje esančiais giminaičiais. Ministrės atsakymas I.Vasiliauską kiek nustebino.
„Ji atsako, kad šiuo metu praktiškai nėra galimybių palaikyti ryšius. Ji kalba ne apie jos moralinį vertinimą, ne apie poziciją, o apie objektyvią negalimybę. Praktiškai nėra galimybės kontaktuoti su savo giminėmis – apriboti kažkokie technologiniai resursai.
Ir tada reikėtų užduoti klausimą – o jeigu būtų galimybė? Aš visuomet esu griežtos nuomonės, kad kai tik pagauni žmogų už tam tikros vietos, laikyk iki galo, kalk prie sienos jo paties žodžiais.
Kadangi I.Ruginienė tam nepasiruošusi, ją galima taip išprovokuoti, kad bus labai įdomu vertinti, o žiūrovams – stebėti ir klausytis. Ji yra jausmo žmogus ir per emocinį foną ją galima išnarstyti, išsiaiškinti“, – dėstė I.Vasiliauskas.