Į tai Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas ir buvęs Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas karingai atsakė, kad Rusija yra pasirengusi atremti NATO keliamas karines grėsmes ir apginti savo teritoriją.
Prisiminkime istoriją. Po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai – Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga – 1945 m. susitiko Potsdamo konferencijoje, kur aptarė pokarinį Europos pertvarkymą. Buvo nuspręsta, kad Rytų Prūsijos šiaurinė dalis, įskaitant Karaliaučiaus miestą, bus perduota Sovietų Sąjungai.
1946 m. Karaliaučius buvo pervadintas į Kaliningradą pagerbiant sovietų politiką Michailą Kalininą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Kaliningrado sritis tapo Rusijos Federacijos eksklavu, geografiškai atskirtu nuo likusios šalies teritorijos.
Dėl savo strateginės padėties Kaliningrado sritis turi unikalią geopolitinę reikšmę. Ši teritorija – vienas labiausiai militarizuotų regionų Europoje. Netrūksta Vakarų žvalgybos perspėjimų, kad Rusija, pasinaudojusi Kaliningrado placdarmu, per ateinančius penkerius metus gali kelti realią karinę grėsmę NATO nariams.
Matyt, atėjo laikas svarstyti apie Karaliaučiaus krašto ateitį. Kol tęsiasi karas Ukrainoje, Kaliningrado sritis išlaikys dabartinį statusą, bet kas bus, kai Ukraina nugalės?

