Visuomenininkė, žurnalistė Rita Miliūtė antradienį feisbuke paviešino informaciją, kad I.Ruginienė vienoje Kauno kolegijoje vos per vienerius metus baigė ketverius metus trunkančias studijas.
Laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas šiuo metu einanti socialdemokratė esą R.Miliūtę patikino, kad jokio nesusipratimo čia nėra, plačiau situaciją ji pakomentavo ir trečiadienį, Prezidentūroje. Visgi įtarimų kilo ir kai kuriems politikams.
Tačiau pati kolegija tikslaus situacijos paaiškinimo šiandien pateikti negali – ar I.Ruginienė tikrai studijas baigė greičiau nei įprasta, pasakyti bus galima tik po kelių savaičių, nes teks specialiai atsiversti archyvą.
Kilo diskusija
I.Ruginienė savo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje yra nurodžiusi, kad 2005 metais baigė Vilniaus universitetą, 2022 metais – Mykolo Romerio universitetą.
2015 metais ji taip pat baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Tiesa, dabar ši aukštojo mokslo įstaiga jau tapusi Lietuvos inžinerijos kolegijos dalimi. Būtent ši detalė feisbuke ir sulaukė dėmesio.
„Galinti būti premjere Inga Ruginienė yra skelbusi, kad laužo apipelijusį stereotipą, jog vaikai ir šeima gali trukdyti darbui.
„Turiu du vaikus ir jie man dirbti netrukdo“, – sakė p. Inga, ir аš sakau, kad toks moters požiūris į savo profesinę veiklą man yra kur kas priimtinesnis, negu PP Dianos Nausėdienės, kuri, jau būdama užauginusi vaikus, iš karto po vyro išrinkimo LRP metė savo profesines veiklas ir perėjo į reprezentavimo/pagalbos vyrui amplua.
Užmetus akį į Ruginienės biografiją matyti, kad ji laužo ir kitus stereotipus. Turėdama VU magistro laipsnį, stoja į tuometę Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir baigia ją per metus laiko. (Tuo metu irgi dirbo, vadovavo Miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungų federacijai).
Kiek VU Visuomenės sveikatos magistro ir Miškų ūkio bakalauro studijų dalykai persidengia, kad būtų užskaityti iš ankstesnių studijų, lai aiškinasi specialistai arba tie, kas ją ketina skirti premjere, bet pati kolegija nurodo, kad „dauguma jos studijų programų yra unikalios“, ir kas aš tokia, kad netikėčiau – šitokių VU negausi“, – rašė visuomenininkė ir žurnalistė.
„Studijų, jei ištęstinių, trukmė ir apimtis tuomet – ketveri metai ir 180 ECTS kreditų. Tai su pačiom geriausiom užskaitomis iš visuomenės sveikatos į miškininkystę, vis tiek atrodytų, kad per vienerius mokslo metus be Hermionos laikrodžio neapsieita“, – pridūrė R.Miliūtė.
Ministrė visuomenininkei esą nurodė, kad ne viena ji, o visa grupė studijas baigė būtent tokiu tempu, R.Miliūtė pacitavo ir pačios I.Ruginienės jai atsiųstą atsaką.
„Buvo surinkta grupė dirbančių miško sektoriuje žmonių, metams pagal specialiąją programą specialybės dalykus studijuoti.
Po metų tokių studijų galėjome pasirinkti gauti pažymą apie išklausytą kursą arba stoti į Kolegiją išlaikyt egzaminus, dar vienus metus tęsti studijas 2014/2015 m. ir sėkmingai išlaikius egzaminus, apgynus bakalaurinį darbą gauti diplomą“, – I.Ruginienę citavo R.Miliūtė.
Visgi abejonių dėl tokio spartaus mokslų užbaigimo kilo ir Liberalų sąjūdžio nariui, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovui Simonui Kairiui.
Jis feisbuke retoriškai teiravosi, ar įmanoma visus mokslo metus studijoms skirti beveik 20 valandų per parą be pertraukos ir be savaitgalių.
„Dirbant ir turint šeimą? Būtent tiek reiktų, jeigu nori 4 metų studijas baigti per 1 metus, kaip pavyko I.Ruginienei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje.
Kuo giliau žiūri į I.Ruginienės diplomo istoriją, tuo darosi įdomiau. Velniškas studijų greitis! Ar velniški gebėjimai?“ – klausė S.Kairys.
Liberalo teigimu, pagal Mokslo ir studijų įstatymą, tokių studijų apimtis turėjo siekti ne mažiau kaip 180 kreditų.
„Kiek ir kokių dalykų galėjo būti įskaityta iš ankstesnių studijų, turėtų atsakyti pati I.Ruginienė. Bet abejoju, kad tai būtų daug kreditų, persidengimai galėjo būti labai minimalūs. Pavadinkime tai mano samprotavimo paklaida, kuri neiškreipia bendro įspūdžio.
Metodika, kuria remiantis galima apskaičiuoti studijoms reikalingą laiką, yra gana paprasta – ECTS (Europian credit transfer system). Pagal ECTS, vieno kredito trukmė Lietuvoje – maždaug 27 valandos.
Tai reiškia, kad 180 kreditų = 4860 valandų. Studijos per metus, tai, atmetus atostogas ir pan., trunka 9 mėnesius. Tai per mėnesį – 540 valandų, per savaitę – 135 valandos. Per dieną (imkime net su savaitgaliais) – beveik 20 valandų“, – skaičiavo S.Kairys.
Paaiškinti tokio atvejo kolegija dar negali
Norėdamas išsiaiškinti, kaip iš tiesų įmanoma ketverių metų studijas baigti per metus, portalas Lrytas kreipėsi ir į pačią dabartinę Lietuvos inžinerijos kolegiją, kurios sudėtyje šiuo metu yra Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.
Visgi Studijų komunikacijos tarnybos vadovė Rūta Zablackaitė nurodė, kad šiuo metu paaiškinti tokios situacijos nėra galimybės – teks daryti specialią analizę.
„Atsižvelgiant į tai, kad iki 2024 metų liepos mėn. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija buvo atskiras juridinis asmuo, situacija, susijusi su gerb. Ingos Ruginienės studijomis, Lietuvos inžinerijos kolegijai iki šiol buvo nežinoma.
Siekiant įvertinti susijusias aplinkybes, bus peržiūrėti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos archyviniai 2014–2015 metų dokumentai. Informuoti apie rezultatus turėsime galimybę tada, kai analizė bus baigta“, – patikino R.Zablackaitė.
Paklausta, kiek tokia analizė gali trukti, kolegijos atstovė leido suprasti, kad ji gali užtrukti ir kelias savaites.
„Analizės trukmė priklausys nuo archyvinių dokumentų apimties ir prieinamumo. Šiuo metu aukštosiose mokyklose tęsiasi vasaros atostogos, kurios baigsis rugpjūčio pabaigoje, todėl dalis susijusių procesų gali vykti lėčiau.
Preliminariai vertiname, kad analizė gali užtrukti apie 2–4 savaites nuo darbų pradžios, o tikslesnę datą galėsime nurodyti pradėję darbą su dokumentais“, – informavo Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovė.
Pasiaiškino ir pati
I.Ruginienė plačiau situaciją paaiškino trečiadienį, po susitikimo su prezidentu. Ji taip pat patikslino, kad mokslus baigė ne per vienerius, o visgi per dvejus metus.
„Žinote, turbūt susidomėjimo bus ir daugiau dėl gilesnių asmeninių detalių, tai smagu, kad žmonės domisi. Bet noriu pasakyti, kad žingeidumą ir norą mokytis turėjau visą laiką – tiek kolegijos, tiek darbo teisės mokslai buvo ne dėl diplomo, o dėl to, kad man patiko mokytis ir norėjau išgirsti ką nors daugiau.
Dabar galima, be abejo, spekuliuoti įvairiais dalykais, bet aš tikrai didžiuojuosi, kad buvau toje bendruomenėje, ir didžiuojuosi, kad man pavyko turėti dar vienus papildomus mokslus. Jeigu reikės ateityje kažką sužinoti daugiau, aš ir toliau pasirengusi tą daryti“, – aiškino I.Ruginienė.
Pasak kandidatės į premjerus, ši istorija labai paprasta, bet keista, kaip ji vertinama iš šalies.
„Pirmiausia baigiau specializuotą kursą – ne bet kam, bet žmonėms, kurie yra susiję su miškininkyste. Kurie dirbo, bet tam tikrų profesinių žinių tiesiog neturėjo. Viskas prasidėjo nuo to, kad atsirado tokia programa vieneriems metams, kur galima buvo pagilinti specializuotas žinias – panašiai, kaip studentai kolegijoje, bet nebuvo privalomumo laikyti egzaminus – galėjai tiesiog pasimokyti, gauti pažymėjimą, kad išlaikei kursą, ir išeiti.
Kai su visa grupe pabaigėme metus, buvo pasiūlyta įstoti į kolegiją, išlaikyti egzaminus, nes kreditai ir valandos jau yra išklausytos, ir tęsti mokslus toliau.
Kai kas nubyrėjo, pasakė, kad užtenka, o aš, tokia linkusi sužinoti daugiau, vis dėlto padariau tą žingsnį, įstojau į kolegiją, dar vieniems metams pratęsiau studijas ir išlaikiau egzaminus“, – aiškino I.Ruginienė.
Kad mokytis teks trumpiau nei įprasta, ji pati sužinojo jau tik studijų proceso metu.
„Miškininkystėje sužinojau, kad mano medicinos mokslai yra socialiniai mokslai, ir miškininkystė, pasirodo, socialiniai mokslai, dėl to tam tikri dalykai iš mano magistro diplomo tiesiog buvo užskaityti kaip trūkstami kreditai. Tai man buvo daug lengviau“, – dėstė kandidatė į premjerus.
„Baigiau per du metus ir tuo didžiuojuosi. Skatinu ir kitus mokytis ir siekti žinių“, – paragino I.Ruginienė.
Primename, kad trečiadienio rytą į premjeres deleguota I.Ruginienė atvyko jau į antrąjį susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda. Jo metu dar kartą aptarta politikės kandidatūra į Vyriausybės vadovo postą bei koalicijos formavimo procesas.
„Aš net neabejoju, kad prezidentas turėjo ir turi labai daug įvairių klausimų. Be abejo, turime aptarti ir darbinius klausimus. Praeitas susitikimas buvo apie tai ir šis susitikimas, matyt, bus detalesnis“, – žurnalistams prieš susitikimą sakė I.Ruginienė.
Socialdemokratė leido suprasti, jog su prezidentu gali būti aptariami ir šiuo metu pareigas einantys ministrai.
„Žiūrėsime, kaip vystysis pokalbis (…). Aš turiu savo klausimų, kuriuos norėčiau aptarti“, – teigė kandidatė į premjeres.
I.Ruginienė su prezidentu jau buvo susitikusi praėjusį penktadienį. Po susitikimo ji sakė, jog prezidentas jai turėjo įvairių klausimų, į kuriuos buvo atsakyta. Vis dėlto, pasak socialdemokratės, Ministrų kabineto aptarimui laiko neužteko.
Jeigu I.Ruginienės kandidatūra šalies vadovui tiks, ji bus teikiama tvirtinti Seimui.
Savo ruožtu parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.