Visuomenininkė, žurnalistė Rita Miliūtė antradienį feisbuke paviešino informaciją, kad I.Ruginienė vienoje Kauno kolegijoje vos per vienerius metus baigė ketverius metus trunkančias studijas. I.Ruginienė 2015 metais baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją – tiesa, dabar ši aukštojo mokslo įstaiga jau tapusi Lietuvos inžinerijos kolegijos dalimi.
Pati kolegija tikslaus situacijos paaiškinimo portalui Lrytas šią savaitę pateikti dar negalėjo, nes teks specialiai atsiversti archyvą ir šią informaciją pasitikrinti.
Savo ruožtu trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda socialdemokratų kandidatė į premjerus ir pati paaiškino šias aplinkybes, patikslindama, kad papildomas studijas įveikė ne per vienerius, o per dvejus metus – mat mokymosi metu buvo užskaityti kai kurie dalykai dėl jau turimo išsilavinimo.
Ketvirtadienį jos žodžius patvirtino ir tuometinis kolegijos vadovas, miškininkas bei I.Ruginienės baigiamojo darbo vadovas Albinas Tebėra.
Rašė apie miškininkystę ir ekologiją
Portalui Lrytas susisiekus su A.Tebėra, šis papasakojo tiek apie pačias tokių studijų subtilybes, tiek apie baigiamąjį darbą, kurį būtent pas jį ir rašė I.Ruginienė.
„Mes turime tokias sutrumpintas programas žmonėms, kurie jau yra baigę kitas aukštąsias mokyklas. Priklausomai nuo to, kokius dalykus kitose mokyklose jie yra baigę, mes sudarome tokį individualų studijų planą.
Ir čia, reikia pasakyti, I.Ruginienė nebuvo jokia išimtis – ta sistema pas mus veikė jau iki tol, ir veikia net ir šiemet – žmonės, kurie įstos baigę aukštąjį mokslą, jiems bus daroma sutrumpinta programa“, – patikino A.Tebėra.
Pasak Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai anksčiau vadovavusio miškininko, ši studijų programa tuomet buvo padalinta į du etapus.
„Mes tuo metu vykdėme tokį projektą – žmonės, kurie dirbo įmonėse, susijusiose su miškininkyste, mes norėjome jiems duoti miškininkystės pagrindus ir tam organizavome specialius kursus, kurie truko vienerius metus, o tie specialybės dalykai, kuriuos tuose kursuose dėstėme, buvo išimti tiesiog iš mūsų studijų programos.
Mes norėjome, kad žmonės, kurie dirba miškų sistemoje, jau turėtų miškininkystės pagrindus, tai po tų vienų metų žmonės turėjo dvi galimybes – vieni pasiėmė kvalifikacijos kėlimo pažymėjimą, kadangi tai tik dalis mūsų studijų programos, ir keliavo atgal į savo darbovietes, o kita grupė turėjo galimybę tęsti studijas iki kol susiformuos kreditai, reikalingi miškininkystės bakalauro programai“, – aiškino A.Tebėra.
Pasak ilgamečio kolegijos darbuotojo, tokių žmonių, kurie nusprendė tęsti mokslus, buvo gana nemažai, tarp jų – ir I.Ruginienė.
„Projekte dalyvavo apie 70 žmonių, tai pusė iš jų pasitenkino tuo kvalifikacijos pažymėjimu, o kita pusė, gal kiek mažesnė, nutarė pratęsti studijas iki bakalauro.
Tai reiškia, jie dar susirinko kitus reikalingus kreditus, parašė baigiamąjį drabą, išpildė visą studijų programą ir taip reikalai baigėsi“, – nurodė A.Tebėra.
Tokiu principu kolegijoje, kuri šiuo metu yra Lietuvos inžinerijos kolegijos sudėtyje, galima mokytis iki šiol.
„Ji veikia, tik ji yra individualizuota kiekvienam stojančiajam, priklausomai nuo to, kokį universitetą jis yra baigęs ir kokius dalykus yra išklausęs. Visi bendrieji dalykai, tarkime, matematika, elgesio kultūra, juos užskaito. Visose aukštosiose mokyklose tokia sistema veikia“, – patikino miškininkas.
A.Tebėra taip pat buvo ir I.Ruginienės baigiamojo darbo vadovas – prisimena, kad kandidatei į premjerus nesvetima buvo tiek miškininkystė, tiek ekologija.
„Domėjosi tais dalykais, tai ji pasirinko temą apie Jonavos miškų augimo pokyčius, priklausomai nuo gamtinės aplinkos užterštumo. Kadangi, kaip žinote, prie Jonavos veikia „Achema“, ten daug kenksmingų medžiagų sklinda į aplinką, tai mes žiūrėjome, kaip miškai reaguoja į šitą dalyką.
Apie ją galiu atsiliepti tik gerais žodžiais, kadangi tikrai buvo motyvuota studentė, nereikėjo jos per daug už rankos vedžioti, daug dirbo savarankiškai ir visai geras darbas gavosi“, – vertino tuometinis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas.
O kokia, jo akimis, I.Ruginienė būtų premjerė?
„Gyvenimas parodys, bet kad pastangų ji dės – tai be abejonės. Jeigu pavyks ilgesnį laiką darbuotis, ir ta patirtis pradės rastis. Linkiu Ingai kuo geriausios kloties, kad jai sektųsi“, – sakė A.Tebėra.
Pasiaiškino ir pati
I.Ruginienė savo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje yra nurodžiusi, kad 2005 metais baigė Vilniaus universitetą, 2022 metais – Mykolo Romerio universitetą. 2015 metais ji taip pat baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją – būtent tai labiausiai užkliuvo visuomenininkei ir žurnalistei R.Miliūtei.
„Turėdama VU magistro laipsnį, stoja į tuometę Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir baigia ją per metus laiko. (Tuo metu irgi dirbo, vadovavo Miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungų federacijai).
Kiek VU Visuomenės sveikatos magistro ir Miškų ūkio bakalauro studijų dalykai persidengia, kad būtų užskaityti iš ankstesnių studijų, lai aiškinasi specialistai arba tie, kas ją ketina skirti premjere, bet pati kolegija nurodo, kad „dauguma jos studijų programų yra unikalios“, ir kas aš tokia, kad netikėčiau – šitokių VU negausi“, – feisbuke rašė ji.
„Studijų, jei ištęstinių, trukmė ir apimtis tuomet – ketveri metai ir 180 ECTS kreditų. Tai su pačiom geriausiom užskaitomis iš visuomenės sveikatos į miškininkystę, vis tiek atrodytų, kad per vienerius mokslo metus be Hermionos laikrodžio neapsieita“, – pridūrė R.Miliūtė.
I.Ruginienė plačiau situaciją paaiškino trečiadienį, po susitikimo su prezidentu G.Nausėda. Ji taip pat patikslino, kad mokslus baigė ne per vienerius, o visgi per dvejus metus.
„Žinote, turbūt susidomėjimo bus ir daugiau dėl gilesnių asmeninių detalių, tai smagu, kad žmonės domisi. Bet noriu pasakyti, kad žingeidumą ir norą mokytis turėjau visą laiką – tiek kolegijos, tiek darbo teisės mokslai buvo ne dėl diplomo, o dėl to, kad man patiko mokytis ir norėjau išgirsti ką nors daugiau.
Dabar galima, be abejo, spekuliuoti įvairiais dalykais, bet aš tikrai didžiuojuosi, kad buvau toje bendruomenėje, ir didžiuojuosi, kad man pavyko turėti dar vienus papildomus mokslus. Jeigu reikės ateityje kažką sužinoti daugiau, aš ir toliau pasirengusi tą daryti“, – aiškino I.Ruginienė.
Pasak kandidatės į premjerus, ši istorija labai paprasta, bet keista, kaip ji vertinama iš šalies.
„Pirmiausia baigiau specializuotą kursą – ne bet kam, bet žmonėms, kurie yra susiję su miškininkyste. Kurie dirbo, bet tam tikrų profesinių žinių tiesiog neturėjo. Viskas prasidėjo nuo to, kad atsirado tokia programa vieneriems metams, kur galima buvo pagilinti specializuotas žinias – panašiai, kaip studentai kolegijoje, bet nebuvo privalomumo laikyti egzaminus – galėjai tiesiog pasimokyti, gauti pažymėjimą, kad išlaikei kursą, ir išeiti.
Kai su visa grupe pabaigėme metus, buvo pasiūlyta įstoti į kolegiją, išlaikyti egzaminus, nes kreditai ir valandos jau yra išklausytos, ir tęsti mokslus toliau. Kai kas nubyrėjo, pasakė, kad užtenka, o aš, tokia linkusi sužinoti daugiau, vis dėlto padariau tą žingsnį, įstojau į kolegiją, dar vieniems metams pratęsiau studijas ir išlaikiau egzaminus“, – aiškino I.Ruginienė.
Kad mokytis teks trumpiau nei įprasta, ji pati sužinojo jau tik studijų proceso metu.
„Miškininkystėje sužinojau, kad mano medicinos mokslai yra socialiniai mokslai, ir miškininkystė, pasirodo, socialiniai mokslai, dėl to tam tikri dalykai iš mano magistro diplomo tiesiog buvo užskaityti kaip trūkstami kreditai. Tai man buvo daug lengviau“, – dėstė kandidatė į premjerus.
„Baigiau per du metus ir tuo didžiuojuosi. Skatinu ir kitus mokytis ir siekti žinių“, – paragino I.Ruginienė.
Abejonių dėl tokio spartaus mokslų užbaigimo šią savaitę kilo ir Liberalų sąjūdžio nariui, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovui Simonui Kairiui. Jis feisbuke retoriškai teiravosi, ar įmanoma visus mokslo metus studijoms skirti beveik 20 valandų per parą be pertraukos ir be savaitgalių.
„Dirbant ir turint šeimą? Būtent tiek reiktų, jeigu nori 4 metų studijas baigti per 1 metus, kaip pavyko I.Ruginienei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Kuo giliau žiūri į I.Ruginienės diplomo istoriją, tuo darosi įdomiau. Velniškas studijų greitis! Ar velniški gebėjimai?“ – klausė S.Kairys.
Lrytas anksčiau kreipėsi ir į pačią dabartinę Lietuvos inžinerijos kolegiją, kurios sudėtyje šiuo metu yra Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Visgi Studijų komunikacijos tarnybos vadovė Rūta Zablackaitė nurodė, kad šiuo metu paaiškinti tokios situacijos nėra galimybės – teks daryti specialią analizę.
„Atsižvelgiant į tai, kad iki 2024 metų liepos mėn. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija buvo atskiras juridinis asmuo, situacija, susijusi su gerb. Ingos Ruginienės studijomis, Lietuvos inžinerijos kolegijai iki šiol buvo nežinoma.
Siekiant įvertinti susijusias aplinkybes, bus peržiūrėti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos archyviniai 2014–2015 metų dokumentai. Informuoti apie rezultatus turėsime galimybę tada, kai analizė bus baigta“, – patikino R.Zablackaitė.
Paklausta, kiek tokia analizė gali trukti, kolegijos atstovė leido suprasti, kad ji gali užtrukti ir kelias savaites.
„Analizės trukmė priklausys nuo archyvinių dokumentų apimties ir prieinamumo. Šiuo metu aukštosiose mokyklose tęsiasi vasaros atostogos, kurios baigsis rugpjūčio pabaigoje, todėl dalis susijusių procesų gali vykti lėčiau.
Preliminariai vertiname, kad analizė gali užtrukti apie 2–4 savaites nuo darbų pradžios, o tikslesnę datą galėsime nurodyti pradėję darbą su dokumentais“, – kiek anksčiau informavo Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovė.