„Ir prieš tai, ir dabar laikomės nuosekliai – kad 2025 m. „Zapad“ pratybos dydžiu tikrai bus ženkliai mažesnės, nei vykusios 2021 m. (...) Dabar galime pasakyti ir vertinti, kad pratybose „Zapad 2025“ galėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. (karių – ELTA) bendrai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė T. Godliauskas.
Viceministro teigimu, kaimyninėje Baltarusijoje pratybose turėtų dalyvauti 6–8 tūkst. karių, neženkli dalis – keli tūkstančiai – Kaliningrado srityje.
Skelbiama, esą „Zapad“ pratybose gali dalyvauti iki 150 tūkst. karių. T. Godliauskas tikina, kad tokių duomenų Lietuvos žvalgyba neturi.
„Žvalgyba tokių skaičių nefiksuoja ir mes manome, kad tie skaičiai galėtų būti iki 30 tūkst.“, – pakartojo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovas.
Susiję straipsniai
Kariuomenė bus aukščiausio lygio parengtyje
Tuo metu klausiamas, ar reikėtų nerimauti dėl to, kad, kaip skelbiama, „Zapad“ aprėps ir branduolinių ginklų bei raketų „Orešnik“ panaudojimo planavimą, T. Godliauskas patikino – to nereikia bijoti.
„Tai yra viena iš ginkluotės sistemų. Branduolinio (ginklo – ELTA) ar Rusijos triados treniravimas irgi turi savo ciklą ir jis regione vienaip ar kitaip vyksta. Ir testuojama tam tikra įranga, priemonės, infrastruktūra. Tai šioje vietoje kažkaip papildomai mums neverta bijoti“, – tvirtino viceministras.
Jis pabrėžė – gyventojams svarbiausia žinoti, jog „Zapad“ metu Lietuvos kariuomenė bus aukščiausio lygio parengtyje, vykdys savo pratybas, situaciją stebės ir sąjungininkai.
„Kariuomenė iš tiesų yra parengtyje ir bus aukščiausioje parengtyje. Ir sąjungininkai yra vieningi, stebės tas pratybas lygiai taip pat – ir bus pasiruošę reaguoti nedelsiant. Ir mes iš tiesų tikrai būsime toje aukščiausioje parengtyje, kariuomenė lygiai taip pat vykdys nemažai (...) pratybų“, – patikino T. Godliauskas.
ELTA primena, kad rugsėjo 12–16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“. Jų metu bus vykdomos oro gynybos pratybos, išbandomi gynybiniai kovos scenarijai, įsibrovėlių atrėmimas ir taktinė aviacijos parama.
Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021 m., t. y. likus metams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kai „Zapad“ dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Pereiname prie vientisos Baltijos gynybos linijos vystymo
Siekiant apsaugoti Europos Sąjungos sieną, pereinama prie vieningos Baltijos gynybos linijos vystymo, teigia krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. Pasak jo, tokiu būdu pasienio apsauga būtų suskaidyta į tris zonas, kurios leis užtikrinti efektyvesnę gynybą.
„Šiai dienai pereiname nuo pavienių inžinerinių kontrmobilumo priemonių sumanymo, kuris iki šiol buvo vystomas, prie vientisos gynybos linijos „į gylį“ vystymo. Toks sprendimas leidžia mums užtikrinti gynybos gylį, pagerina įrengimo kontrolę, geresnę kliūčių integraciją bei atliepia nacionalinių ir NATO planų suderinamumą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo T. Godliauskas.
„Pereiname prie koncepto „į gylį“, kur sakome, kad gynyba turi būti tam tikrų lygių, etapų ešalonuota ir ją išskaidome į tam tikras zonas, kurios yra I, II ir III ešalono“, – akcentavo jis.
Anot viceministro, pirmasis ešalonas būtų iki 5 kilometrų atstumu nuo sienos. Jį galėtų sudaryti uždaryti pasienio kontrolės punktas (PKP), prieštankiniai grioviai, „Drakono dantys“, suplanuoti minų laukai, fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis bei antrinės pozicijos su tranšėjomis.
Tuo metu antrasis ešalonas būtų iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos. Į jį įeitų inžinerinių priemonių parkai, sprogdinimui paruošti tiltai, užblokuoti prietilčiai bei fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis.
Savo ruožtu trečiasis ešalonas tęstųsi iki 50 kilometrų spinduliu nuo sienos. Pastarajame būtų nupjovimui paruoštų medžių pakelėje, užblokuotų prietilčių, sprogdinimui paruoštų tiltų bei inžinerinių priemonių parkai savivaldybėse.
ELTA primena, kad Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, kartu vysto Baltijos gynybos linijos projektą – išilgai rytinės NATO sienos kuria kontrmobilumo priemonių visumą, skirtą sustiprinti NATO sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą.
Gegužės viduryje Lenkijos gynybos viceministras paskelbė, kad dėl augančios Rusijos ir Baltarusijos grėsmės Baltijos valstybių ir Lenkijos gynybos linijos bus sujungtos.