Kaip į susitikimą reaguota Lietuvoje?
„Putinas tikrai šiame susitikime nebuvo laimėtojas“
„Kai „blogai“ yra „gerai“.
Kuomet nėra jokių išsamesnių Trumpo ir Putino susitikimo komentarų, tik 12 min. tariamos „spaudos konferencijos“, tenka užuominų ieškoti smulkmenose, neverbaliniuose signaluose ir pasisakymų kontekstuose.
Susitikimas buvo didelis didelis „feilas“. BIG BEAUTIFUL FAILURE. Taip jį įvardija bemaž visi apžvalgininkai. Ir tai yra nuostabu! Nesėkmė yra geriausia, kas galėjo nutikti šiame susitikime“, – rašė T.Janeliūnas.
Tačiau, jo nuomone, ne tik D.Trumpas, bet ir V.Putinas patyrė nesėkmę.
„Dabar JAV prezidentą vanos visi, kas netingi. Taip ir reikia. Iš anksto buvo aišku, kad nereikia tokio susitikimo. Na, bet Trumpas pasimovė ant Putino kabliuko, tai tegul dabar žinosi. Tai turėjo būti nemažas smūgis jo ego. Galbūt tai primins jam, kad nėra nieko gero iš tų bandymų tiesiogiai kalbėtis su Putinu.
Bet tai buvo ir Putino „feilas“. Ir tai yra gerokai svarbiau“, – komentavo T.Janeliūnas.
Jis vardijo:
V.Putinas neatrodė nei užtikrintas, nei švenčiantis pergalę, nei padaręs „proveržį“ derybose, nei įtikinęs D.Trumpą ir jo komandą priimti Rusijos sąlygas;
jis atrodė pavargęs ir susikaustęs;
„skaitydamas paruoštukus, pezėdamas apie paminklus ir istorinius „bendrus taškus“ Putinas švaistė patį brangiausią laiką, kokį tik galėjo turėti per pastaruosius 3,5 metų;
jokio akių kontakto, jokio pranašumo demonstravimo – tai visiškai kitokia laikysena, nei kad buvo po Helsinkio susitikimo 2018 m. Putinas tikrai šiame susitikime nebuvo laimėtojas;
– jokių sąlygų minėjimo, jokių tariamų ar tikrų pažadų, kuriuos galėjo gauti iš Trumpo – vadinasi, jokio užsikabinimo, kurį rusams galėjo suteikti amerikiečiai.“
Politologas pridūrė: D.Trumpo tušti komentarai apie „progresą“ yra pats geriausias patvirtinimas, jog jokio progreso nebuvo.
Dabar vienintelis uždavinys D.Trumpo patarėjams – kaip šį susitikimą uždengti. Tačiau tai gali paskatinti bent kuriam laikui sustabdyti pokalbius su Maskva (įskaitant ir specialiojo JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitus) ir pagaliau imti spausti Rusiją iš jėgos pozicijų.
„Zelenskis turi gerą progą perimti iniciatyvą. Gal net sutikti su tiesioginiu susitikimu su Putinu – tam, kad pribaigtų jo „lyderystės“ mitą viešai, pvz., jau tikroje spaudos konferencijoje, su tikrais klausimas, su tikru viešu Putino pažeminimu“, – komentavo T.Janeliūnas.
„Visiškas dugnas“
Politologas Alvydas Medalinskas feisbuke taip pat pakomentavo D.Trumpo ir V.Putino susitikimą.
„Visiškas dugnas… Niekas nepasikeitė.
Pasaulio istorija atsimins šias dvi dienas: Trump-Putin, Alaska 2025, Trump– Putin, Helsinki 2018.
Tik dabar vyksta jau baisus Putino karas ir už visas karo aukas atsakingas jau ne tik Putinas, bet ir Trumpas, kuris tūpčioja aplink Putiną“, – rašė politologas.
Ko siekia JAV vadovas, pasak A.Medalinsko, spėlioti galima iki begalybės: milijardų Rusijos Arktikoje, V.Putino palaikymo Nobelio taikos premijai, V.Putino atsitraukimo nuo Kinijos? „O gal, – svarstė A.Medalinskas, – tiesiog ir abiejų mentalitetai panašūs.Demokratinės JAV lyderio ir Diktatoriaus.“
Po jųdviejų susitikimo Aliaskoje žinoma, kad „Trumpas leido Putinui daužyti Ukrainą be sankcijų dar 2–3 savaites, nes Putinas, matyt, pasakė, kad per tiek laiko jis pralauš frontą ir privers Ukrainą kapituliuoti;
Trumpas parodė, kad jo grasinimai Rusijai tomis sankcijomis ir jų įvedimo periodais yra tuščias muilo burbulas; Putinas, matyt, turi kontrargumentų, kurie žinomi tik šiems dviem šalių dabartiniams lyderiams, kodėl tos sankcijos Putino Rusijai vis neįvedamos;
Trumpas parodė, kad ne tik pasirengęs agresorių ir žudiką Putiną sugrąžinti į pasaulio politiką ir baigti Putino tarptautinę izoliaciją, nutiesdamas raudoną kilimą, bet, kas dar blogiau: padėjo sėsti Putinui ant balto arklio ir dar labiau auginti imperines ambicijas;
Trumpui diktatorius Putinas yra stiprus politikas ir geras vyrukas, o Baltarusijos Lukašenka – garbingas prezidentas;
Trumpas sako, kad yra pasirengęs tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimui kitą savaitę, (kur galėtų kažkiek! dalyvauti ir Europos lyderiai), bet galima spėti, jog tame susitikime Trumpas sėdėtų palinkęs į Putino pusę ir abu vienas kitam gražiai šypsotųsi, spausdami Ukrainą ir Europą priimti Trumpo– Putino sandėrį.“
Vis dėlto politologas spėjo, kad per laikotarpį tarp 2018 m. ir 2025 m. tarp D.Trumpo ir V.Putino nusitiesė tamprus ryšys, kuris dabar gali imti lemti ir viso Europos regiono saugumo situaciją.
„Kremliaus fosilijos vėl itin lengvai apžaidė Trumpą“
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas į penktadienio susitikimą Aliaskoje feisbuke reagavo sakydamas, kad V.Putinas pakuteno D.Trumpo ego ir pažaidė su JAV suverenumu.
„Šalies diktatorius, kuris kišasi į daugelio valstybių rinkimus mėgindamas paveikti jų rezultatus, klastoja savo paties išrinkimą, įlindo ir į JAV rinkimus su savo vertinimu. Trumpas vietoje to, kad jį nutrauktų, tik pasidžiaugė: „Putinas pasakė vieną įdomiausių dalykų. Jis pasakė: „Jūsų rinkimai buvo suklastoti, nes balsuojate paštu. (...) Jokia šalis neturi balsavimo paštu“. Ir jau ragina Kongresą atlikti „rinkimų reformą“ pagal Putino scenarijų.
Nors Trumpas pripažino, kad klydo manydamas, jog Rusijos karas prieš Ukrainą yra „lengviausiai“ išsprendžiamas iš visų konflikų, bet ir šis susitikimas baigėsi be Kremliaus įsipareigojimų, o Putinas ir šį kartą itin lengvai permetė atsakomybę už karo tęsimą Ukrainai“, – rašė parlamentaras.
Jo nuomone, V.Putinas vėl iškovojo ne tik laiko, bet ir pinigų – naujų antrinių sankcijų nebus.
„Kremliaus fosilijos su užrašais „SSSR“ vėl itin lengvai apžaidė Trumpą. Ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą. Europa pagaliau turi pati įvesti antrines sankcijas. Dar ryžtingiau remti Ukrainą. Ir suprasti, kad viskas Europos rankose, o ne Trumpo“, – dėstė A.Anušauskas.
Kremlius tai pateiks kaip gerą rezultatą
Politologas Linas Kojala feisbuke atkreipė dėmesį, kad D.Trumpas žadėjo sankcijas, tačiau po susitikimo apie jas užsiminė tik tiek, kad papildomų tarifų Rusijos žaliavų pirkėjams artimiausiu metu nebus.
„Bandymas parduoti susitikimą kaip itin sėkmingą greitai išsisems, jei neįvyks žadamas Putino-Zelenskio susitikimas.
Trumpo emocija pasikeis, jei vyraus naratyvas, kad Aliaską palieka ne stipriojo pozicijoje. Jis jautriai priima viešus vertinimus po tokių įvykių, o net palankiai prezidento atžvilgiu nusiteikusioje žiniasklaidoje dideliu džiaugsmu netrykštama, – komentavo L.Kojala. -
Kremlius tai pateiks kaip gerą rezultatą: ir dėl pompastiško sutikimo, ir dėl to, jog su Trumpu „pavyksta susikalbėti“. Naujų sankcijų taip pat nėra. Visa kaltė dėl karo – ir progreso nebuvimo – bus patogiai, tačiau primityviai, verčiama Ukrainai ir Europai.“
Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausančio Seimo nario Vitalijaus Gailiaus įsitikinimu, D.Trumpo ir V.Putino susitikimas – ne tik beprasmiška, bet ir žeminanti parodija.
„Tai siunčia signalą, kad Jungtinių Valstijų lyderiai gali nusileisti grobuoniui ir žudikui be jokios atsakomybės. Tai spjūvis į veidą visiems, kurie tiki demokratija ir kovoja už ją. Tikra taika neateina per pataikavimą tarptautiniam nusikaltėliui, o demokratija negali kliautis tais, kurie žavisi tironais ir pamina vertybes, dėl kurių JAV stovėjo dešimtmečius“, – rašė politikas feisbuke.
„Ne derybos, o spektaklis“
Taip penktadieninį susitikimą Aliaskoje įvertino konservatorius Matas Maldeikis.
Jo nuomone, pastaruoju metu regime „Trumpą III“, kuris smarkiai skiriasi nuo pirmųjų dviejų versijų. „Trumpas I“ stengėsi perprasti, kaip veikia valstybės laivas, kurį jis pats vadino „deep steitu“. „Trumpas II“, laimėjęs antrą kadenciją, planavo šį „deep steitą“ išvalyti, kartu keisdamas ir vidaus, ir užsienio tvarką. Jam nepavyko. Todėl šiandien jis susigalvojo naują žaisliuką – Nobelio taikos premiją.
„Jo akyse tai – kelias į istoriją kaip vienam iš „didžiųjų“ prezidentų, o jo sekėjams patiks jo taikdario vaidmuo. Jis jau „sutvarkė“ Indijos ir Pakistano, Armėnijos ir Azerbaidžiano konfliktus. Jam reikia Ukrainos taikos, kad garsiai sakytų „kur mano nobelis?“
Putinui tereikia vieno – laiko. Jis įsitikinęs, kad laimi karą, ir tiki, jog „netrukus įvyks persilaužimas“ fronte jam palankia kryptimi. Todėl jam būtina vilkinti, kad Vakarai, reaguodami į krizę, nesiimtų reikšmingų veiksmų. Tokie susitikimai Vakaruose visada atideda sprendimų priėmimą“, – feisbuke rašė M.Maldeikis.
Pasak jo, susitikimą gaubė ir Kinijos šešėlis. Didžioji laukianti kova – ne Ukrainoje, o dėl JAV ir Kinijos galios balanso. „Ir čia Amerika nėra tikra dėl savo sėkmės. Todėl Rusija tampa X faktoriumi: jos pasirinkimas bus svarbiu faktoriumi, kas galiausiai laimės. Trumpui reikia Rusijos prieš, arba bent jau neutralios. Ir Putinas tai puikiai suvokia – ši derybinė galia yra jo pagrindinis svertas, – komentavo politikas. –
Susitikimas baigėsi taip, kaip ir turėjo – niekuo. Užsienio derybose išmokau paprastą tiesą: jei nesutarta dėl visko – nesutarta dėl nieko. Čia nesutarta nei dėl principų, nei dėl detalių. Atšaukta vakarienė – geriausias to simbolis. Trumpui nesivirškina, kai negali valdyti situacijos.“
„Putinas iš JAV gavo viską – buvo ištrauktas iš tarptautinės politikos kapo, vietoje raudonų linijų gavo raudoną kilimą, galingiausios pasaulio karinės ir ekonominės galios pripažinimą.
Ką gavo JAV? Oficialiai nežinome, bet matant delegacijų sudėtį, taip pat skambutį Lukašenkai, akivaizdu, kad Trumpas siekė ekonominės naudos ir tai yra labai pavojinga, nes tai yra diametraliai priešinga tam, ko siekia Europa ir visi kiti Ukrainos draugų – „triuškinančių“ sankcijų, kurios galėtų priversti Putiną sustabdyti karo veiksmus, ko springstanti ekonomika neatlaikytų naftos kranelio užsukimo“, – dėtė kitas konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Anot jo, D.Trumpas vis dar yra „Merkel“ (Angela Merkel, buvusi Vokietijos kanclerė – red. past.) stadijoje, kuri irgi siekė ekonominės naudos ir tai išaugino V.Putino raumenis iki invazijos į Ukrainą.
Nuošalyje neliko ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai demokratijos lopšio šalies prezidentas laisvės šalyje spaus ranką karo nusikaltėliui?
Įsivaizduokim, 1940 metais F.Ruzveltas paskambina B.Musoliniui, o po to pasikviečia į JAV Vokietijos reichkanclerį deryboms…
Tuo metu Europoje vyko procesai, kurių pasekmes mes visi žinome ir išgyvenome.
Negalime ir neturime istorinės teisės legitimizuoti Putino agresijos prieš Ukrainą ir valstybių teritorinį vientisumą“, – rašė jis.