Pasak projekto iniciatoriaus, tokie pakeitimai padėtų įtvirtinti komisijos darbo nuoseklumą ir užtikrintų, kad anksčiau priimti sprendimai būtų atsakingai vykdomi, jų nevilkinant.
„Komisijos darbas negali būti fragmentiškas ar tiesiogiai priklausomas nuo politikų valios, darbas turi vykti nuosekliai, o priimami sprendimai nevilkinami. Tai, kad institucijos nesiima veiksmų atkurti komisiją, ne tik diskredituoja pačią komisiją, bet ir jos narius deleguojančių institucijų autoritetą“, – šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikas.
„Tai siunčia signalą, kad komisijos anksčiau priimti sprendimai gali būti sąmoningai ignoruojami. Tai didina nepasitikėjimą valstybės institucijomis, kurios atsakingos už istorinės atminties politiką. Priėmus atitinkamas įstatymo pataisas komisijos veikla turėtų turi būti atkurta ne vėliau kaip per 30 dienų. O jei būtų politinės valios, tai atkurtų komisiją jau dabar“, – akcentavo jis.
Šiuo metu įstatymas nenumato, kada ir per kiek laiko turi būti paskirti nauji desovietizacijos komisijos nariai, buvusios komisijos sudėčiai atsistatydinus.
Tuo metu praėjusios savaitės pabaigoje įregistruotame projekte numatyta, jog komisijos nariai iš naujo turėtų būti paskirti per mėnesį – 30 dienų. Tai reiškia, jog į komisiją narius deleguojančios institucijos turėtų pateikti kandidatūras, kurios vėliau būtų tvirtinamos Seime.
Komisiją sudaroma iš 9 narių – vieną atstovą į ją deleguoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus Universitetas, Vytauto Didžiojo unersitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad grupė socialdemokratų birželio pradžioje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tuomet tikino, jog komisija savo darbą atliko neefektyviai, todėl sprendimo galią, pasak jo, reikėtų suteikti savivaldai.
Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, tuometinis premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Po tokių reakcijų, desovietizacijos komisija pranešė atsistatydinanti.
Pagal galiojusią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarstė desovietizacijos komisija ir teikė rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priimdavo centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būdavo įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).