Naujienų portalo Lrytas žiniomis, demokratai praėjusią savaitę vykusio pokalbio su socialdemokratų derybininkais metu iš tiesų įvardijo, kad su „Nemuno aušra“ darbo koalicijoje tęsti nebenori, tačiau „socdemų“ prašymu komunikaciją tąkart sušvelnino ir kalbėjo apie kolegoms išsakytą „pageidavimą“.
Portalo šaltinių teigimu, socialdemokratai realiai svarstė galimybę formuoti valdančiąją koaliciją be „aušriečių“, kaip pageidavo demokratai, ir S.Skvernelio pasiteiravo, ar, perrašant koalicinę sutartį, būtų galimybė pakeisti Seimo pirmininką – šią poziciją „socdemai“ norėjo skirti iš kovos dėl premjero posto eliminuotam Juozui Olekui.
O neigiama S.Skvernelio reakcija į šį klausimą, pasak kai kurių socialdemokratų, ir buvo paskutinis lašas, nulėmęs „socdemų“ pasirinkimą, nors nepasitenkinimas S.Skvernelio veiksmais LSDP gretose kaupėsi jau kurį laiką.
Tuo metu patys demokratai stebisi, kaip „socdemai“, tiek viešai piktindamiesi S.Skvernelio pareiškimais ir ultimatumais, nieko panašaus nepasako jiems į akis, todėl socialdemokratų sprendimą formuoti valdančiąją koaliciją su „aušriečiais“ ir valstiečiais aiškina visai kitais motyvais.
Demokratų atstovai tiek neoficialiai, tiek viešai kalba apie tai, kad socialdemokratai, patys susidūrę su politinės lyderystės stoka, prisibijo S.Skvernelio autoriteto ir įtakos, ir tokiais manevrais bandė „nužeminti“ stipresnį politinį lyderį.
Motyvai – kiti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad socialdemokratų sprendimas išmesti demokratus iš dalies buvo tikėtas, nes „demokratai prašė to, ko ši koalicija negalėjo duoti“.
„19-oji socialdemokratų suformuota Vyriausybė patyrė visišką fiasko. Ministras pirmininkas pasitraukė dėl korupcijos kaltinimų. Nepamenu, kad Lietuva ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė būtų pasiekusi tokį žemą tašką“, – įvertino V.Sinkevičius.
Europarlamentaras argumentavo, kad demokratai aiškiai matė riziką, kurią koalicijoje kelia „Nemuno aušra“ – po šešių ar devynių mėnesių koalicija ir vėl galėtų grįžti į tą patį tašką, jeigu teisėsauga kreiptųsi dėl „aušriečių“. Šį argumentą demokratai esą išsakė ir socialdemokratų derybininkams.
„Matėme didelę riziką ir ją aiškiai įvardijome. Jeigu socialdemokratai nemato tokių rizikų ir jiems didesnė rizika yra tai, kad S.Skvernelis išsako savo nuomonę – tai viskas tvarkoje. Priimame tai labai normaliai, tikėjomės panašaus jų sprendimo, nes mes prašėme iš jų neįmanomo – jie nori legalizuoti korupciją, slėptis už teisinės neliečiamybės. Faktas, kad tai yra užprogramuotas konfliktas“, – aiškino V.Sinkevičius.
Politiko teigimu, ir dabartiniai socialdemokratų aiškinimai, kad demokratų išmetimas iš koalicijos yra paties S.Skvernelio atsakomybė, nes jis, diktavęs ultimatumus, bandė socialdemokratus įvaryti į kampą, yra tik dūmų uždanga.
Anot jo, nors socialdemokratai viešai vis skundžiasi S.Skvernelio elgesiu, per socialdemokratų ir demokratų susitikimą antradienį niekas to problema neįvardijo ir apie tai net nekalbėjo.
„Kai buvo kalbama apie kažkokius S.Skvernelio ultimatumus, mums asmeniškai niekas nebuvo išsakyta – buvo absoliučiai normali diskusija. Tačiau tai buvo strateginis (socialdemokratų – Lrytas) žingsnis pabandyti sukelti diskusiją, tarsi S.Skvernelis yra kažkoks negeras, kad visi pamirštų, dėl ko mes atsidūrėme šioje duobėje – dėl G.Palucko“, – pasakojo europarlamentaras.
Dar antradienį, po susitikimo su socialdemokratų derybine grupe, S.Skvernelis iš tiesų vengė kelti sąlygas, aiškino, kad koalicija be „Nemuno aušros“ yra demokratų pageidavimas, bet ne reikalavimas, ir aiškiai neįvardijo, kad su „aušriečiais“ nedirbs.
Tačiau jau trečiadienio vakarą viskas apsivertė – demokratai išplatino pranešimą, kad nebegali dirbti su „Nemuno aušra“. Kas pasikeitė per naktį?
V.Sinkevičius pasakojo, kad iš pradžių demokratai vengė savo matomas rizikas įvardyti viešai, kad tai nebūtų jų įvardyta kaip ultimatumai.
„Toks jausmas, kad jie jaučiasi labai silpnai, ir kadangi S.Skvernelis turi tvirtą nuomonę, tai čia yra bandymas bet kokiu būdu įgelti S.Skverneliui. Bet bijau, kad ne S.Skverneliui jie įgėlė, o ilgainiui jie padarys žalą valstybei“, – prognozavo V.Sinkevičius.
Visgi, jeigu socialdemokratai viešai ne kartą įvardijo, kaip jiems nepatinka S.Skvernelio keliamos sąlygos ir reikalavimai, tad kam reikėjo trečiadienio vakarą iškelti dar vieną?
„Jeigu jie nori, kad mes būtume akli kačiukai ir tik balsuotume, kaip jie pasako, tai mes nesame jų padalinys. Esame partija, kuri turi stuburą, vertybes, kuri turi žmones, kurie taip pat turi nuomonę, mes jų išklausome. Nėra didžiojo brolio diktato. Jeigu jie tikisi, kad visi kiti dabar aklai balsuos, tai viskas gerai“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
„Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas spėjo, kad socialdemokratai taip ir neatleido demokratų balsavimo dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis buvo siūloma švelninti atsakomybę už valstybės tarnautojų, politikų piktnaudžiavimą.
„Tai balsavimas, kuris buvo paminėtas tame susitikime. Tikrai pajutome, kad būtent po to balsavimo santykiai tarp mūsų ir socialdemokratų ženkliai pablogėjo“, – dėstė V.Sinkevičius.
Be to, europarlamentaro manymu, socialdemokratai pasiskaičiavo ir tai, kad Generalinė prokurorė ateis į Seimą prašyti frakcijos narių neliečiamybės naikinimo, o demokratai esą nebalsuotų už parlamentarų slapstymą nuo teisėsaugos.
Raudona linija – Seimo pirmininko postas
Tačiau patys socialdemokratai, kalbėdami neoficialiai, teigia, kad „Nemuno aušra“ koalicijoje demokratams yra tik pretekstas – esą pagrindinė raudonoji linija S.Skverneliui buvo Seimo pirmininko postas, kurį socialdemokratai, iš naujo formuodami koaliciją, jau norėjo pasiimti sau.
Tačiau tiek V.Sinkevičius, tiek demokratų frakcijos seniūnas Seime Linas Kukuraitis tikino, kad apie Seimo pirmininko, o ir apie jokius kitus postus per antradienio susitikimą su socialdemokratais realiai diskutuota nebuvo – buvo tik paminėta galimybė, kad ši pozicija atitektų LSDP.
„Dėl Seimo pirmininko negavome jokio normalaus nei užklausimo, nei derybinio pasiūlymo, todėl jų komunikacija, kad kažkas laikosi vieno ar kito posto, visiškai neatitinka realybės. Jeigu ir buvo viešai užklausta, tai kad jie kalbėtųsi – žiūrėkite, siūlome jums tokią ar kitokią poziciją, tai tokio pokalbio nebuvo“, – tikino L.Kukuraitis.
Anot jo, demokratai užuominas dėl galimybės netekti Seimo pirmininko posto gavo tik iš žiniasklaidos, pavyzdžiui, kai R.Žemaitaitis nurodė, kad derėtųsi dėl šios kėdės, ar kad Seimo pirmininko kėdė pažadėta Juozui Olekui, jeigu šis pasitrauks iš kovos dėl premjero pozicijos.
„Bet tai yra gandai ir jais vadovautis yra neadekvatu, tuo labiau vertinti ir sakyti, kad partneriai išėjo ar rinkosi nebūti koalicijoje dėl to, kad vieno ar kito posto nedavėme. Pirmiausiai net nebuvo tokio pasiūlymo suformuluoto“, – pabrėžė jis.
L.Kukuraičio teigimu, tokie socialdemokratų pareiškimai yra politinės komunikacinės erdvės užpildymas slepiant tikruosius motyvus, o tikrasis motyvas pašalinti demokratus iš koalicijos – demokratų ir S.Skvernelio komunikacija.
„Tikrieji motyvai yra demokratų komunikacija, kai neleidžiame, kad neskaidrūs dalykai būtų slapstomi ir dengiami, bet juos aiškiai komunikuojame, nuo jų atsiribojame – tai yra nepatogu“, – įvertino L.Kukuraitis.
Todėl demokratų frakcijos seniūnas nesutiko su M.Sinkevičiaus žodžiais, esą demokratai, trečiadienio vakarą pareiškę, kad nedirbs su „aušriečiais“, bandė įvaryti „socdemus“ į kampą.
„Mums atrodė, kad tai buvo nuoseklu, norėjome labai aiškiai duoti žinią socialdemokratams, kad ne tas kelias yra renkamasis. Matėme ir per derybas, kad buvo pakankamai didelis socialdemokratų inertiškumas siūlyti toliau dirbti su „Nemuno aušra“, praktiškai paliekant viską, kaip buvo.
Tuo labiau, kad tuo metu pasirodė R.Žemaitaičio išpuoliai prieš prokurorus, prieš jų darbą. Tai rodo, kad iš esmės niekas nesikeis – tai, ką išgyvenome prieš aštuonis mėnesius, tas politinis fonas, kai esame paskendę skandaluose ir vieni kitų veiksmų komentavime“, – pabrėžė L.Kukuraitis.
S.Skvernelio vaidmuo
Demokratų deleguotas, laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Lukas Savickas neatskleidė, ar pats neformalios demokratų valdybos apklausos metu pasisakė už pasitraukimą iš koalicijos, jeigu joje liks „aušriečiai“, ar prieš tokį sprendimą.
L.Savickas pasakojo pasisakęs, kad reikia dviejų dalykų – stabilumo ir visuomenės pasitikėjimo atkūrimo, o atkurti pasitikėjimą su dabartiniais koalicijos partneriais, anot jo, būtų buvę sudėtinga.
Visgi, iš ministerijos vadovo kėdės pasitrauksiantis politikas pripažino buvęs kiek nustebintas, kai galiausiai socialdemokratai pasirinko darbą be demokratų.
„Tikrai tikėjausi, kad tokia ilgalaikė, brandi politinė organizacija norės, kaip jie kalba, pradėti nuo balto popieriaus lapo. Tą bent jau man, stebint ganėtinai iš arti, simbolizavo I.Ruginienės pasirinkimas kaip kandidatės į ministres pirmininkes.
Natūralus kitas žingsnis būtų atsinaujinti koaliciją tokiu būdu, kad būtų lengva pasiūlyti tą baltą popieriaus lapą ir pasimokyti iš buvusių klaidų, startuojant su tokia koalicijos sudėtimi, kuri leistų kalbėti tai, kas šiandien Lietuvos žmonėms yra aktualiausia“, – dėstė L.Savickas.
L.Savicką stebino ir M.Sinkevičiaus pareiškimai, esą pats S.Skvernelis atsakingas už tai, kad demokratai iškrito iš koalicijos.
„Net ir didžiausi kritikai negalėtų ginčytis su teiginiu, kad S.Skvernelis yra stipri politinė figūra Lietuvos politinėje arenoje, tačiau tai jokiu būdu nesako, kad tai yra kažkokia apimtimi silpninantis koalicines perspektyvas aspektas.
Mano supratimu, kaip tik yra atsakinga ir tikslinga suburti tokią koaliciją, kurioje yra daug stiprių politinių figūrų. Patiems socialdemokratams yra neatsakinga teigti, kad S.Skvernelis kažkaip už juos nutarė, kokia koalicija turi būti formuojama.
Patys socialdemokratai turėjo ir yra priėmę sprendimą, kad svarbiau yra turėti galbūt politinės darbotvarkės prame ne tokią suderinamą koaliciją, tačiau tokią, kuri kels mažiau vertybinių klausimų, nestovės principingai ties klausimais, kurie meta korupcinius šešėlius, ir akivaizdu, kad galbūt nebus tokios stiprios politinės figūros“, – kalbėjo L.Savickas.
Būtent tokia stipri politinė figūra, kaip S.Skvernelis, anot L.Savicko, galėjo būti iššūkis socialdemokratams, susiduriantiems su politinės lyderystės stoka.
„Sunku surasti socialdemokratų gretose politinius lyderius, kurie galėtų lygiavertiškai diskutuoti su S.Skverneliu. Nemanau, kad S.Skvernelis, kaip demokratų pirmininkas, galėjo nulemti socialdemokratų pasirinkimas“, – pabrėžė laikinai ministro pareigas einantis politikas.
Tačiau jeigu S.Skvernelio autoritetas socialdemokratams yra iššūkis, tai tuomet galima teigti, kad S.Skvernelis bent iš dalies visgi yra tokio pasirinkimo priežastis?
„Tuomet tai daugiau pasako apie socialdemokratus negu apie S.Skvernelį“, – teigė L.Savickas.