„Po vadinamojo Samito Aliaskoje dar neišblėso slogi nuotaika. Todėl vakarykščio susitikimo Baltuosiuose Rūmuose atmosfera atrodė kaip reikšmingas pagerėjimas ir prašviesėjimas.
Kai kas net paskubėjo įžvelgti proveržį. Manyčiau, kad šioje „sagoje“ reikėtų atsargiau daryti panašias išvadas, nes, kaip žinome, „velnias“ paprastai slypi detalėse“, – savo feisbuko paskyroje rašė L.Linkevičius.
Diplomatas pastebėjo, kad Europos lyderių desantas į pagalbą V.Zelenskiui tikrai pasiteisino.
V. Zelenskis pakartojo dar kartą: esame pasiruošę susitikimui su V. Putinu
„Penkių Europos lyderių bei dviejų institucijų vadovų balsas ir suderinti argumentai labai sustiprino prezidento Zelenskio poziciją. Jis nesijautė toks vienišas kaip vasario mėnesį. Jo niekas nepuolė, nemokė, netgi pagyrė ir rado galimybę pajuokauti. Europos lyderiai išmoko pamoką, kuomet Trumpas paprastai susiformuoja sau tokią nuomonę, kurią jam pamėgina įteigti paskutinysis su juo susitikęs pašnekovas.
Šiuo atveju, pozityviausiai nuteikia kalbėjimas apie saugumo garantijas Ukrainai ir tai, kad JAV pasiruošusios prie to „kažkaip“ prisidėti. Bet tai, „deja“, tik kalbėjimas, nes ką reiškia „kažkas panašaus“ į NATO sutarties 5– jį straipsnį, bent kol kas niekas nežino“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
L.Linkevičius pastebėjo, kad buvo užsiminta, nors ne taip įsakmiai ir kategoriškai, kaip po Aliaskos, kad reikia kalbėtis ir apie teritorijas.
„Detalių niekas nepateikė. Štai čia ir prasideda neaiškumai. Taip jau nutiko, kad Aliaskoje prezidentas Trumpas, vartojant jo paties terminologiją, atidavė Putinui nemažai savo kortų.
Po to Samito jau ne tik Putinas, bet ir Trumpas kategoriškai pasisakė apie būtinumą Ukrainai atsisakyti kai kurių savo teritorijų. Be to, atsisakė nuolatinio ir pagrindinio lig šiol akcentuojamo reikalavimo – pirmiausiai skelbti paliaubas.
Reikia daryti prielaidą, kad Putinas Trumpą įtikino, kad jokios paliaubos nepadės, jei nebus pašalintos „pagrindinės konflikto priežastys“, kaip jis jas supranta. O tai, kaip žinia, yra ne vien į Rusijos Konstituciją „surašytų“ teritorijų perdavimas, bet, kaip minimum, Ukrainos atsisakymas stoti į NATO ir demilitarizacija.
Jei NATO valstybės, realizuodamos savo ketinimus sukurti „kažką panašaus“ į 5-jo straipsnio garantijas, dislokuos savo pajėgas Ukrainos teritorijoje, jei Ukraina, cituojant Kanclerį Merz’ą, sukurs stiprią savo kariuomenę (beje, visa tai tiesiog būtina daryti) kaip tai derės su ligšiol nuolat ir kategoriškai kartojamais Putino reikalavimais?
Galbūt ir pavyks surengti dvišalį Putino ir Zelenskio susitikimą, gal net pavyks trišalį, jau dalyvaujant Trumpui, ar net keturšalį, ką siūlė prezidentas Makronas, bet jei tos išankstinės kategoriškos nuostatos nepasikeis – tuomet niekas nepasikeis“, – rašė L.Linkevičius.
Diplomatas darė prielaidą, kad V.Putinas sąmoningai reikalauja iš V.Zelenskio atsisakyti dalies savo teritorijų Rusijos naudai, kaip sąlygą „ilgalaikei taikai“, puikiai suprasdamas, kad V.Zelenskis negalės su tuo sutikti.
„Tuomet jam beliks konstatuoti, kad Rusija nori taikos, bet tam trukdo Ukraina ir jos europiniai sąjungininkai. Deja, bet šitam Putino vertinimui, jei vėl nepakeis savo nuomonės, pritars ir Trumpas.
Ir vėl grįšime į pradžią. Įkalbinėjimai, moralizavimas, diplomatinės vingrybės Rusijos nepakeis. Tik jėga ir apčiuopiami spaudimo svertai, kurių tikrai yra, bet vis delsiama panaudoti. Kol Baltuosiuose Rūmuose vyko draugiškas pokalbis, Rusija su savo balistinėmis raketomis vėl atakavo Ukrainos miestus. Kol kas atsakymas toks“, – apibendrino L.Linkevičius.