„Dronų siena – tai 15 kilometrų nepraeinamumo zona, kuri yra paremta sensoriais, radarais, jutikliais ir įvairių tipo bepiločių orlaivių sistema“, – antradienį žurnalistams sakė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Niekas iki galo nekonceptualizavo, nedetalizavo, kas tai yra. (...) Galima kalbėti ir apie tam tikrą revoliuciją, didžiulį pokytį visoje karyboje“, – dėstė jis.
Pasak opozicinės partijos lyderio, bepiločių orlaivių pajėgumai ir jų vystymas yra ypatingai svarbūs, mat būtent pirmasis kontaktas su priešu vyksta ne tarp karių, bet tarp pasienio gynybos linijų. Be to, anot jo, tai prisidėtų prie gynybos technologijų vystymo, leistų apsaugoti kariuomenės personalą.
Vieno iš antradienį pristatytą dokumentą rengusių konservatorių, Seimo nario Dainiaus Kreivio teigimu, visos „Dronų sienos“ sistemos įgyvendinimas kainuotų iki 0,5 mlrd. eurų. Pasak politiko, pasienyje integruojami radarai ir jutikliai galėtų kainuoti apie 20–30 mln. eurų, į tris Lietuvos kariuomenės brigada integruojami dronų batalionai – po 46 mln. eurų.
„Visa sistema – iki pusės milijardo eurų, išvystant visą pajėgumą“, – sakė D. Kreivys.
Antradienį pristatytą „Dronų sienos“ modelį taip pat rengė ne tik TS-LKD, bet ir Ukrainoje kovojęs savanoris, dronų operatorius Arūnas Kumpis, kariuomenės dimisijos leitenantas Vladas Sakalauskas, K. Kalinausko pulko instruktorius ir Ukrainos fronte kariavęs Rimas Armaitis.
„Dronų sienos“ modelis iš 10 elementų: aprėptų jutiklius, įvairaus tipo bepiločius orlaivius
Siūloma, kad „Dronų sienos“ modelis galėtų susidėti iš 10 pagrindinių elementų. Pirmiausiai, tokioje sistemoje turėtų būti įdiegtas jutiklių tinklas, sudarytas iš akustinių, radijo dažnio, termovizorinių, seisminių, elektrooptinių sensorių, pasyvių ir aktyvių radarų bei elektroninės kovos modulių. Šio elemento esmė – kaip įmanoma anksčiau ir tiksliau identifikuoti grėsmes.
Antrasis – artimosios žvalgybos ir FPV dronų atsako lygmuo. Ši grandis galėtų būti aktyvuota per kelias sekundes nuo taikinio identifikavimo ir atliktų smūgius nedideliuose, 1–5 kilometrų atstumuose.
Trečiasis elementas – vidutinio ir ilgojo nuotolio žvalgybos bei atakos dronai, leidžiantys žvalgyti ir smogti gilesniuose priešo veikimo sluoksniuose (maždaug 10–150 kilometrų atstumu).
Sistemoje taip pat turėtų būti integruoti sunkieji multirotoriniai dronai. Pastarieji bepiločiai veikia naktį, yra skirti naikinti iš oro numetamais sprogmenimis ir minomis. Be to, jie gali gabenti ir amuniciją, medicinos priemones, atlikti kitas logistines funkcijas.
Dar vienas elementas –grėsmėms jūroje aptikti ir neutralizuoti skirti jūriniai dronai.
Atkreipiamas dėmesys ir į būtinybę „Dronų sienoje“ integruoti sausumos bepiločius (UVG). Tai, dokumentą paruošusios partijos teigimu, leistų vykdyti operacijas pavojinguose ruožuose.
Taip pat „Dronų sienos“ modelyje siūloma įdiegti daugiasluoksnę oro gynybą nuo bepiločių orlaivių. Tokia sistema apimtų tiek elektronines, tiek kinetines neutralizavimo priemones.
„Ji grindžiama žiediniu išdėstymu nuo pasienio iki kritinių objektų apsaugos ir veikia vieningame „bendro oro vaizdo“ tinkle“, – nurodoma TS-LKD parengtame dokumente.
Dar vienas elementas – dirbtiniu intelektu paremta C5ISR moderni mūšio valdymo sistema, sujungianti visus jutiklius, dronus ir operatorius į vieningą koordinavimo sistemą.
Siūlo kiekvienoje kariuomenės brigadoje turėti dronų batalioną
TS-LKD pažymi, jog svarbu efektyviai integruoti dronų pajėgumą į Lietuvos kariuomenės struktūrą. Todėl, kaip vieną iš modelio elementų, siūlo kiekvienoje brigadoje sukurti specializuotą dronų batalioną.
„Toks viename batalione sukoncentruotas struktūrinis sprendimas leidžia sukurti vientisą bepiločių sistemų valdymo ekosistemą, kurioje greitas reagavimas, efektyvus resursų ir personalo paskirstymas, techninis vientisumas bei taktinis sprendimų lankstumas tampa ne pranašumu, o būtinybe“, – teigiama TS-LKD parengtame dokumente.
Prie dokumento rengimo prisidėjęs A. Kumpis teigė, jog tokia kariuomenės reforma veikiausiai būtų daugiausiai laiko reikalaujantis pasikeitimas, numatytas „Dronų sienos“ sistemoje.
Ragina steigti valstybinį gynybos holdingą, karybos inovacijų centrą
Galiausiai, kaip vienas iš svarbių elementų, pažymima ir gynybos pramonės bei inovacijų ekosistemos svarba. Teigiama, jog būtų galima steigti vieningą valstybinį gynybos holdingą, kuris finansuotų ir burtų karinės pramonės įmones.
„Esminis elementas – valstybės valdomas gynybos holdingas, vienijantis vietinius ir tarptautinius partnerius bendriems gamybos bei technologijų vystymo projektams. Papildomai, Ukrainos „Brave1“ pavyzdžiu siūloma steigti specializuotą agentūrą, kurios paskirtis – pritraukti finansavimą, vertinti ir remti aukštos pridėtinės vertės gynybos technologijų kūrimo iniciatyvas. Inovacijų vienetai kariuomenėje, tai padaliniai kuriuose kariai ir inžinieriai kurtų bei testuotų sprendimus pagal realius operacinius poreikius“, – dėsto TS-LKD atstovai.
Tuo metu karybos inovacijų centras „VytisTech“ galėtų sukurti koordinuotą ir greitai reaguojančią platformą, kuri skatintų aukštos pridėtinės vertės gynybos technologijų kūrimą, testavimą ir integravimą į kariuomenės struktūras.
„Centras veiktų kaip tiltas tarp kariuomenės, startuolių, mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir privataus sektoriaus, koncentruodamas resursus, žinias ir patirtį į bendrą nacionalinį tikslą – technologinę gynybos pažangą“, – nurodo opozicinė partija.
L. Kasčiūno teigimu, pristatytas „Dronų sienos“ modelis yra savotiška anksčiau TS-LKD pristatytos „Vytauto Didžiojo gynybos linijos“ tąsa.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvoje fiksuoti du atvejai, kai į šalies oro erdvę įskrido bepiločiai orlaiviai iš Baltarusijos. Liepos 10 d. į Lietuvą įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“ ir nukrito pasienyje. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Tuo metu liepos 28 d. į Lietuvą įskrido ir vėliau Gaižiūnų poligone nukrito bepilotis orlaivis, gabenęs sprogstamąjį užtaisą. Kariuomenės specialistai jį neutralizavo. Drone buvo rasti 2 kilogramai sprogstamosios medžiagos.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – Ukrainos oro gynybos disorientuotas dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Po įvykio tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikos lyderių kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.