Visgi, naujienų portalo Lrytas laidoje „Lrytas tema“ šio susitikimo rezultatus įvertinusi D.Šakalienė teigė nededanti daug vilčių, kad D.Trumpo įvardyti JAV įsitraukimo būdai virs realybe.
„Visi šiame regione su nerimu stebėjome, kaip praeis susitikimas tarp prezidento V.Zelenskio ir prezidento D.Trumpo. Ir pirma pozityvi žinutė yra ta, kad neįvyko nieko blogo, nes tikrai tų įtampų galėjo būti. Tai, kad tas susitikimas įvyko pozityviai, aišku, kad yra labai gerai“, – kalbėjo D.Šakalienė.
O pozityvių susitikimo elementų, anot jos, galima įžvelgti ir daugiau.
Dėl Ukrainai žadamų saugumo garantijų L. Kojala mato daug nesueinančių galų: baiminasi dėl vieno
„Antras pozityvus elementas yra tai, kad, kaip sakė prezidentas D.Trumpas, visi variantai yra stalo, kalbant apie galimą amerikiečių paramą ir net buvimą Ukrainos teritorijoje – tai yra tai, apie ką daug kalbėjome ilgus mėnesius.
Lietuva viena iš pirmųjų buvo pasirengusi imtis veiksmų, jeigu reikėtų dalyvauti „Norinčiųjų koalicijoje“.
Susiję straipsniai
Reikėtų kreiptis į parlamentą leidimo, nes mes iš savo pusės pasiskaičiavimus, pasirengimą, karinį vertinimą buvome padarę, bet tas amerikiečių „back-stop“, tai yra, jų rėmimas, jų dalyvavimas arba bent jau jų išreikšta parama, kaip saugiklis, iš tiesų buvo nepasiekiama.
Apie tai buvo tikrai labai sunkūs pokalbiai. Šiuo atveju tai, kad ant stalo yra visi variantai, yra pozityvus elementas“, – įvardijo D.Šakalienė.
Be to, D.Šakalienė pastebėjo pokytį – dabar JAV galėtų įsitraukti taikant saugumo garantijas Ukrainai.
Pavyzdžiui, antradienį D.Trumpas paskelbė, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore ir Europos sausumos pajėgas.
Tai, anot jos, yra pozityvus pokytis, visgi, ar D.Trumpo žodžiai virs realybe – lieka klausimas.
„Daug vilčių nedėčiau šiuo metu, ar tai tikrai realizuosis, nes per pastaruosius mėnesius matėme labai daug tokių kintančių pasisakymų, bet vertini tai, ką turi. Šioje situacijoje JAV įsitraukimas būtų labai svarbus“, – pabrėžė ji.
Vis dėlto, laikinai pareigas einanti ministrė pabrėžė, kad negatyvių elementų yra tikrai nemažai.
„Visų pirma, tikrai yra prastas dalykas, kad kalbama apie apsikeitimą teritorijomis. Ta prasme, tai apsikeisime vienomis Ukrainos teritorijomis Rusijai į kitas Ukrainos teritorijas, kurios būtų atiduotos Ukrainai?
Šiaip jos visos priklauso Ukrainai, tai tas apsikeitimas, man atrodo, yra klaidinantis naratyvas, kuris gal ne visai įsigilinusius tarptautinės bendruomenės narius veda prie matymo, kad čia kažkuo galima apsikeisti. Čia nėra kuo keistis“, – akcentavo D.Šakalienė.
„Antras dalykas – tikrai neramu girdėti apie tai, kad V.Putinas nori taikos. Kad V.Putinas nori taikos, yra tokia pati iliuzija, pavyzdžiui, vilkas, kuris nori tapti veganu“, – pridūrė ji.
Dar vienu pavojingu aspektu įvardijo tai, kad dabar D.Trumpas kalba apie galimybę tartis dėl taikos nepaskelbus paliaubų.
„Kalbama apie bet kokius veiksmus praleidžiant ugnies nutraukimo fazę. Galime vadinti, kaip norime – ugnies nutraukimas, paliaubos, tiesiog žudymo sustabdymas. Nesvarbu, kokiais žodžiais tai pavadinsime, tuo metu, kai šaudoma, kokia gali būti diskusija apie taiką?
Realiai tas procesas, kai tempiamas bet koks galimas papildomų sankcijų įvedimas, kai tempiama bet kokia griežtesnė reakcija, apsimetant, kad norima turėti pokalbius, iš esmės naudinga tik vienai pusei – V.Putinui ir Rusijai“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Visgi, politikė pripažino, kad kol kas niekas nepasiūlė geresnės išeities negu JAV įsitraukimas.
„Tam tikri sprendimai, kuriuos jie daro arba tam tikri variantai, kurie tampa galimi, pavyzdžiui, kalbant apie amerikiečių aktyvesnį dalyvavimą, yra, deja, geriausia, ką šiuo metu turime. Nieko kol kas geresnio neturime.
Ir amerikiečių dalyvavimas ginantis Ukrainai, jų ginklai, jų teikiama žvalgybinė informacija yra gyvybiškai svarbi, dėl to mes vis tiek turime kartu ieškoti tos išeities“, – nurodė D.Šakalienė.
Kaip pavojingą procesą D.Šakalienė pastebėjo ir tai, kad nuoseklios Rusijos dezinformacijos pastangos, pavyzdžiui, perdedant savo pajėgumus, randa atbalsį Amerikoje.
„Nes Rusija nėra antra stipriausia valstybė pasaulyje pagal jokius rodiklius. Aišku, jeigu kalbėsime apie branduolinį ginklą, tai čia jau jie gali jaustis tope, bet visi suprantame, kad V.Putinui asmeninis išgyvenimas yra aktualiausias dalykas. Jis nėra varomas kokios nors ideologijos.
Tai jeigu kalbėsime apie ekonominį pajėgumą arba visus kitus pajėgumus, tai jie tikrai nėra nei pirma, nei antra stipriausia valstybė, tačiau jie yra pakankama grėsmė, kad Europai vis dėlto reikėtų ieškoti neįprastų sprendimų didinant gynybos pramonės apimtis“, – pabrėžė ji.
Visą pokalbį su D.Šakaliene žiūrėkite kitą antradienį 19 val. laidoje „Lrytas tema“.