Pirmas šią temą nušvietė žinomas tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Bendraudamas su portal Lrytas, Evaldas K. neslėpė nusivylimo policija – nors skundai nepasitvirtina, košmaras tęsiasi, pareigūnai toliau vyksta į nepagrįstus iškvietimus, o skundų lavinos autorė atsakomybėn nėra patraukiama.
Pirmoje portalo Lrytas publikacijoje buvo aprašytas Evaldo K. pasakojimas, o šiame straipsnyje pateikiamas policijos komentaras.
Domėdamasis šia istorija, portalas pateikė klausimus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Mariui Jablonskui ir šio komisariato Komunikacijos poskyrio vyresniajai specialistei Dovilei Vaitekūnaitei (atsakymus pateikė Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Takuševičius).
– Kiek iš viso 2025 metais policija yra gavusi iškvietimų šiauliečių Evaldo K. ir jo sutuoktinės Lauros K. adresu? Ir kiek – 2024 metais?
– Policijos registruojamų įvykių registre 2025 metais registruota 115 pranešimų apie įvykius ir galimus teisės pažeidimus abejose valdose: iš jų 90 pranešimų – dėl įvykių Evaldo K. ir Lauros K. valdoje ir 25 pranešimai – dėl įvykių jų kaimynų valdoje. 2024 metais dėl įvykių šių sutuoktinių valdoje buvo gauta 18 pranešimų, o jie dėl kaimynų policijai pranešė 4 kartus.
– Mano žiniomis, nė vienas skundas nepasitvirtino – Evaldo K. ir Lauros K. šeima neturi nė vienos įsiteisėjusios. Dėl kokios priežasties, esant nepasitvirtinusiems iškvietimo faktams, pranešėjai neskiriamos nuobaudos už melagingus (nepagrįstus) iškvietimus?
– Taip, ši šeima neturi nuobaudų paskirtų už viešosios rimties trikdymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį (Viešosios rimties trikdymas). Pats veiksmas – garsios muzikos klausymasis – neužtraukia teisinės atsakomybės iki tol, kol nepažeidžia kitų asmenų teisių į poilsį, ramybę ar sveikatą.
ANK 488 straipsnyje nurodyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų.
Tačiau tai nereiškia, kad pranešėja dienos metu kviečia policijos pareigūnus melagingai (nepagrįstai).
Kiekvienu atveju pranešėja policijai pateikia pareiškimus apie jos pažeistas teises į ramų poilsį, apie daromą žalą sveikatai.
Prie pareiškimų būna pridėti vaizdo ir garso įrašai su kaimynų garsiai leidžiama muzika, kaip įrodymai apie pranešėjos pažeistas teises.
Valstybinės institucijos privalo nagrinėti asmenų pareiškimus ir skundus apie jų pažeistas teises ir užtikrinti pažeistų teisių apsaugą.
Pareigūnai negali Evaldui K. jo privačiame sklype iki 19 val. pritaikyti ANK 488 str. ir jo nebaudžia, o fiksuoja faktines aplinkybes.
Pranešėja gali pasinaudoti kitokiomis teisinėmis priemonėmis ginti savo teises, pvz.: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis („Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas“), 2.24 straipsnis („Asmens garbės ir orumo gynimas“) ir 6.283 straipsnis („Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju“) numato asmens teisę pareikšti prevencinį ieškinį siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti žalą.
Dėl civilinio proceso pradėjimo ir kitų reikalingų veiksmų atlikimo, asmuo turi teisę ir galimybę kreiptis į teisines paslaugas teikiančius fizinius ar juridinius asmenis ir parengti ieškinį, kuris padėtų apsaugoti pažeistas teises (pavyzdžiui, prevencinio ieškinio dėl trikdančių veiksmų nutraukimo ar patirtos žalos atlyginimo).
Be viso to, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 2017 m. lapkričio 28 d. Nr. XIII-804, nauja redakcija nuo 2022–02–15, 3 str. 4 p. numato, kad informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją (Pranešėjų apsaugos įstatyme iš tikrųjų kalbama apie galimos pažeidimus įstaigose, o ne privačiose valdose pranešusius asmenis. Šiame įstatyme taip pat nurodoma, jog informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus, nėra laikomas pranešimu. Konkrečiu atveju Šiauliuose skundais dėl kaimynų institucijas užvertusiai moteriai apskritai nėra suteiktas pranešėjos statusas – Red.).
Pareigūnai neigia šališkumą
– Kiek Šiauliuose yra vienu metu budinčių policijos ekipažų? Berods, 3 ar 4? Ar nuolatinis nepagrįstas pareigūnų darbo trukdymas nesukelia problemų laiku pakankamam policijos pajėgų skaičiui atvykti į kitus, pagrįstus iškvietimus (sunkius smurtinius nusikaltimus, kitus atvejus)?
– Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate yra pastebimas pareigūnų trūkumas, tačiau mieste dirbančių policijos ekipažų skaičius pakankamas, kad pareigūnai spėtų į iškvietimus.
– Bendraudamas su Evaldo K. šeima išgirdau, kad, jos nuomone, policijos pareigūnai yra šališki, priešiškai nusiteikę jų atžvilgiu (pavyzdžiui, klausia jo telefonu, kodėl jis dienos metu pjauna savo kieme žolę arba klausosi muzikos). Kokiu pagrindu pareigūnai verčia šeimą aiškintis dėl dalykių, kuriuose nėra nusižengimų (nusikaltimų) sudėties požymių?
– Bendravimas tarp pareigūno ir apklausiamojo asmens vyksta dalykišku stiliumi, laikantis visų mandagaus bendravimo ir bendradarbiavimo principų, kaip ir visose institucijose. Apmaudu, kad Evaldui K. ir jo sutuoktinei atrodo, jog pareigūnai yra šališki.
Pareigūnai, rinkdami įrodymus apie galimai padarytą pažeidimą, privalo surinkti visus įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius galimai padarytą teisės pažeidimą.
Įrodinėjimo našta administracinėse bylose ir ikiteisminiuose tyrimuose yra perkelta ant institucijos, tiriančios įvykį, pečių, todėl apklausiamajam asmeniui gali atrodyti, kad pareigūnai per daug aiškinasi ar gilinasi į esmę, kas neretai erzina apklausiamuosius.
Pareigūnų nešališkumą ir tinkamą įrodymų surinkimą bei aplinkybių įvertinimą įrodo tai, kad Evaldas K. ir jo sutuoktinė nepagrįstai nebuvo nubausti administracine tvarka.
Buvo bereikalingai gaišinami
– Policijos pareigūnai, pasak Evaldo K., kas savaitę po 6–7 valandas gaišindavo jį (tiek laiko atimdavo vykimas į policiją, parodymų davimas ir kt. t.). Ar nebuvo kitos išeities, teisinių galimybių mažiau gaišinti žmogų, trukdyti jo laiką, atitraukti nuo šeimos? Ar, pagaliau, pati policija racionaliai naudoja laiką, materialinius resursus, skirdama tiek dėmesio daugybei vieno žmogaus pretenzijų, kurios nuolat nepasitvirtina, aiškinimuisi?
– Valstybinės institucijos, gavusios asmenų prašymus ir skundus, nagrinėja juos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais. Šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis.
Įstatymuose nėra numatyta, kiek valandų gali trukti apklausa ar parodymų patikrinimas, tačiau bendra taisyklė yra tokia, kad teisės pažeidimą reikalinga išspręsti per kuo trumpesnį terminą.
Galimi ir kitokie apklausos atlikimo būdai, pvz. nuotolinė vaizdo apklausa, tuomet nei apklausiamajam, nei tyrėjui nebūtina gyvai susitikti ar parodymų pateikimas raštu atsakant į pateiktus klausimus.
Kiekvienam tyrimo veiksmui tyrėjas pasirengia individualiai ir pats atlieka apklausą ar kitokius tyrimo veiksmus.
Problema efektyviai neišsprendžiama
– Ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė planuoja spręsti šią problemą (kuomet daugybė pranešimų nepasitvirtina, ir tai tęsiasi mėnesių mėnesius)? Jei taip, kokių konkrečiai teisinių veiksmų ketinama imtis?
– Policija ir toliau reaguos į visus abiejų kaimynų pranešimus, tačiau priemones taikys tik esant teisės pažeidimų požymiams. Pareigūnai ir iki šiol nuolat kiekviename duotame atsakyme abiem pusėms pataria tarpusavio konfliktus spręsti taikiai, kaimyniškai ir draugiškai, patarėme pasinaudoti mediacijos paslaugomis.
Šie kaimynai vienas kitam gali pareikšti ieškinius teisme ir reikalauti, kad teismas taikytų vienokias ar kitokias apsaugos priemones nuo vienas kito.
– Ar šio komisariato vadovai, matydami absoliučiai ydingą pavyzdį, neplanuoja kreiptis į Policijos departamentą, inicijuoti teisės aktų pataisas, kad trukdantys dirbti pareigūnams asmenys (taip pat keliantys stresą aplinkiniams, kurių atžvilgiu skundžiamasi, be reikalo juos gaišinantys), sulauktų teisinės atsakomybės už savo veiksmus?
– Policija nuolat bendradarbiauja su kitomis institucijomis, ieškodami kuo geriausių sprendimų spręsti šias problemas.
Reikėtų pabrėžti, kad ši situacija yra žinoma ir Šiaulių miesto savivaldybei. Praėjusią savaitę savivaldybėje vyko tarpinstitucinis pasitarimas (jame dalyvavo Šiaulių vicemeras Justinas Švėgžda, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius, savivaldybės Sveikatos reikalų koordinatorė, Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus atstovas, savivaldybės Teisės skyriaus atstovas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, Apylinkės prokuratūros atstovas, Šiaulių miesto ir rajono policijos viršininkas), kurio metu buvo ieškoma minėtos situacijos sprendimo variantų.
Taip pat nuolat analizuojami esami teisės aktai ir svarstomi siūlymai, ką būtų galima tobulinti.