Socialdemokratų, valstiečių ir „aušriečių“ lyderiai trišaliu formatu jau buvo susitikę trečiadienį vakare. Atvyko ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.
LSDP būstinėje jis pasirodė ir penktadienį. Kaip ir LLRA-KŠS atstovai, Seime vienoje frakcijoje su valstiečiais dirbantys Rita Tamašunienė bei Jaroslavas Narkevičius. Kiek vėluodamas atskubėjo ir Ignas Vėgėlė.
Beje, I.Vėgėlei derybos buvo pažymėtos nemaloniu incidentu. Jis turėjo skubėti iš LSDP būstinės, nes gavo žinią, kad šalia stovėjęs jo prabangus „Jaguar“ automobilis buvo nubrauktas. Kurį laiką politikas aiškinosi su mergina, kuri parkuodamasi įbrėžė jo transporto priemonę, užpildė eismo įvykio deklaraciją.
Maždaug po valandos, deryboms įpusėjus, kortežas atvežė ir laikinai premjero pareigas einantį laikinąjį finansų ministrą Rimantą Šadžių. Greičiausiai jo paslaugų prireikė valstiečiams keliant reikalavimus, kuriems įvykdyti tektų neblogai papurtyti valstybės piniginę.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai (LVŽ-KŠS) buvo pasiūlytos dvi ministerijos. Viena jų – Ekonomikos ir inovacijų. Dėl antrojo portfelio pateiktos trys opcijos – siūlomos arba Energetikos, arba Kultūros, arba Teisingumo ministerija.
Tokie pasiūlymai valstiečiams didelės laimės neteikia. Labiau jie norėtų Vidaus reikalų arba Susisiekimo ministerijų.
Lrytas šaltinių teigimu, vieną iš dviejų jiems siūlomų ministerijų valstiečiai atiduotų W.Tomaszewskio lenkams. Neoficialiomis žiniomis, ministre vėl norėtų pabūti Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vidaus reikalų ministrės pareigas jau ėjusi R.Tamašunienė.
W.Tomaszewskis: valstiečiai turi didelę dilemą
Praėjus trims valandoms nuo derybininkų susitikimo pradžios iš kabineto, kuriame kalbamasi, išėjęs W.Tomaszewskis sakė, kad visas laikas kol kas buvo skirtas tik programinių punktų aptarinėjimui, ir dėl jų derybos dar vyks mažiausiai valandą, o gal ir dvi.
Postų klausimas esą dar net nepaliestas.
„Mes šiandien nepriėjome prie kažkokių pozicijų, postų ir t.t. Kalbame grynai dėl programos. Čia ir yra daugiausia problemų. Matėte, buvo iškviestas laikinasis premjeras, atvažiavo, dirba su mumis. Tai yra labai didelis darbas“, – nurodė W.Tomaszewskis.
Jo teigimu, po derybų, penktadienį vakare, LVŽS šauks tarybą ir spręs, ką daryti.
„Dėl mūsų nėra didelių problemų. Mes kukliai pasiūlėme keletą punktų į Vyriausybės programą, visiems mūsų pasiūlymams buvo pritarta. Ilgai svarstėme dėl vaiko pinigų didinimo, bet sutikome, kad reikia didinti“, – tvirtino LLRA-KŠS vadovas.
„Su mokesčiais yra didžiausios problemos. Gavome naujus skaičiavimus... Bet čia yra labai didelis darbas“, – pažymėjo jis.
Politikas patikino, kad jei LVŽS nuspręs neiti į koaliciją, į ją nesijungs ir jo vadovaujama partija, nes formuodamos frakciją abi partijos nusprendė dirbti kartu iki pat kadencijos pabaigos.
„Valstiečiai turi didelę dilemą, nes jų taryboje šiai minutei nėra pritarimo. Jų reikalavimai dar ne visi išspręsti. Tai yra sunku“, – pripažino W.Tomaszewskis.
R.Žemaitaitis: dėl kertinių dalykų jau sutarta
Netrukus atėjęs R.Žemaitaitis spinduliavo visai kitokia nuotaika.
„Tikrai daug punktų. Aš manau, kad visi kertiniai dalykai aptarti ir sutarta jau“, – pranešė R.Žemaitaitis.
„Visos trys valandos vyko konkrečiai apie programą ir apie darbus. Dėl to buvo ir laikinai pareigas einantis finansų ministras ir premjeras, kuris, matėt, atvažiavo su dideliu, storu lagaminu, labai daug dokumentų, kas liečia finansus, socialinius, mokestinius, GPM, akcizinius dalykus. Reikėjo pereiti per kiekvieną punktą ir žiūrėti“, – aiškino „aušriečių“ lyderis.
Jis nurodė, kad kol kas „Nemuno aušrai“ lieka tos pačios trys ministerijos – Aplinkos, Žemės ūkio ir Teisingumo.
„Man tai viskas tinka. Jokių nesutarimų čia nėra“, – paklaustas, dėl ko vis dar yra nesutarimų, atsakė R.Žemaitaitis.
„Aš kaip prieš dvi savaites sakiau, ir šiandien galiu pasakyti, kad trys politinės jėgos, kurios nori ir gali toliau dirbti, ypatingai šituo laikotarpiu, linkusios susitarti. Aš tikrai tikiuosi, kad LVŽS taryba, merai, vicemerai, skyrių pirmininkai mato, kokia yra situacija ir pritars šitai koalicinei sutarčiai“, – pabrėžė politikas.
Ar „aušriečiai“ atiduotų jiems dabar priklausančią Teisingumo ministeriją valstiečiams?
„Remigijus vardan to, kad Lietuvoje būtų ramybė, daug ką gali paaukoti ir daug kur nusileisti, kad šitas procesas greičiau vystytųsi“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Aušriečių“ lyderis taip pat teigė, kad derybose dėl koalicijos sutarta, kad Seimo pavasario sesijoje priimta mokesčių reforma, įsigaliosianti nuo kitų metų, keičiama nebus. Visgi, politiko teigimu, kitąmet sutarta nedidinti akcizų kurui.
„Mokesčiai (...) buvo sunkiai priimti, mokestinė sistema lieka. Dėl akcizų kurui – panašu, kad įvyko susitarimas, kad akcizai bus laikinai sustabdomi metams, ypač dyzelinui“, – sakė R.Žemaitaitis.
Pasak jo, taip pat sutarta didinti „vaiko pinigų“ išmokas. Įvertinus biudžeto išlaidas, bus sprendžiama, ar galima didinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) šeimoms, auginančioms vaikus. Seimas pavasario sesijoje pritarė, kad PNPD nuo 2027 m. sieks 87 eurų per mėnesį arba 1044 eurų per metus, atskaičius mokesčius – po 208,8 eurų už vaiką.
„Lygiai taip pat dėl pensijos individualios dalies didinimo reikia susižiūrėti, (…) tiesiog dar trūksta skaičių“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Seimo priimtoje mokesčių reformoje taip pat numatyta keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Pasak R.Žemaitaičio, nors derybose dalyvaujantys valstiečiai siūlė „užšaldyti“ NT turto vertes, dėl to sutarti nėra galimybės, nes šios vertės yra nustatomos pagal rinkos kainas, o ne pagal politikų sprendimus.
„Čia rinka diktuoja, ne politikai, mes tikrai nesame Rusija ar Baltarusija, nors ten laisva rinka kažkiek diktuoja sprendimus“, – tikino jis.
Derybose aptarta ir galimybė sugrąžinti kitąmet galioti baigiantį bankų solidarumo mokestį, delinstinguoti valstybinės „Ignitis grupės“ akcijas.
A.Veryga: didelių šypsenų veiduose nematote
Išėjęs iš derybininkų susitikimo valstiečių lyderis A.Veryga pranešė, kad dar šįvakar, 17 valandą, įvyks LVŽS tarybos posėdis, kuriame ir nus apsispręsta, eiti į koaliciją ar ne. Nuotaikos po derybininkų pokalbio nebuvo labai pozityvios.
„Taryba ir taip, ir kitaip gali pasakyti. Aš tikrai nieko negaliu nuspėti dabar“, – į klausimą, ar gali būti, kad valstiečiai koalicinės sutarties nepasirašinės, atsakė A.Veryga.
„Turbūt yra kam atrodo, kad labai geros buvo derybos. Mūsų veiduose turbūt didelių šypsenų nematote išeinant po derybų. Reiškia, nesame mes labai laimingi. Bet koks tas laimės indeksas, vertins tik taryba. Aišku, pavargę esame visi, gal kartais nuo to nuovargio visaip gali kitaip atrodyti“, – pridūrė jis.
Dėl ko tų šypsenų nėra? Kur kyla didžiausi nesutarimai?
„Dėl visko. Mes dėl visko, matote, vėl kiek užtrukome... Keliavome per punktus, ieškojome formuluočių, kažkokių alternatyvų. Kolegos minėjo ir bankų solidarumo mokestį, ir finansų ministras buvo atvažiavęs. Laukėme tam tikrų skaičių, norėjome išsiaiškinti, kokie gali ar negali būti perskirstymai“, – nurodė A.Veryga.
Valstiečiai į derybas atėjo su 41 punkto pageidavimu, kas turėtų būti įtraukta į Vyriausybės programą.
Anot LVŽS pirmininko, grįžti į trišalį derybų formatą prasmės nebebus: „Turime jau, ką turime, matyt, grįžti čia kažkokių prasmių nebebus. Tai dabar jau su tuo, kas yra pasiekta, taryba jau turės galutinį žodį pasakyti – taip ar ne.“
Visgi A.Veryga pripažįsta, kad penktadienį vykusių trišalių derybų metų valstiečiams pavyko išsiderėti daugiau: „Sakyčiau, kad tikrai taip.“
Apie postus derybininkai, pasak jo, dar praktiškai nesikalbėjo, nes kol nesutarta dėl programinių punktų, dalintis kėdėmis nėra prasmės.
Beje, A.Veryga patvirtino, kad jei eitų į koaliciją ir gautų dvi ministerijas, vieną turbūt atiduotų LLRA-KŠS: „Kalbamės su partneriais. Natūralu, kad turėsime dalintis atsakomybės sritis. Tai čia yra natūralus dalykas – kadangi dalyvauja frakcijoje ne tik LVŽS, tai, be abejo, kad bus tokia kalba.“
M.Sinkevičius: nieko neatmesčiau
Laime po daugiau nei tris valandas trukusio pasitarimo nespinduliavo ir laikinasis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Partneriai šioms deryboms, pasak jo, buvo labai rimtai pasiruošę.
„Nieko aš neatmesčiau. Manau, kad visaip gali atsitikti. Pamatysime, turbūt, išgirdę galutinį LVŽS verdiktą, kaip jau atsitiks. Manau, vakare jau bus aiškiau. Tikiuosi, kad vis tik tas verdiktas bus teigiamas“, – pasiteiravus, ar realu, kad koalicija formuosis be valstiečių, nurodė M.Sinkevičius.
„Šiek tiek gaila būtų ir laiko, nes labai daug laiko sugaišome“, – neslėpė jis.
Ar valstiečiams atsisakius eiti į koaliciją, LSDP ieškotų kito – trečiojo – koalicijos partnerio, o galbūt netgi kviestų iš naujo derėtis S.Skvernelio demokratus?
„Nežinau, kas būtų, jeigu būtų. Aš manau, kad sulauksime baigtinio rezultato tų pokalbių, kurie jau intensyviai vyko pastarąsias savaites. Jeigu rezultatų nebus – bus, matyt, modeliuojama, kaip galėtume vis tik turėti tvarią daugumą. O kol kas aš vis tik dedu akcentą ir laukiu teigiamo koalicijos partnerių požiūrio ir sutarimo“, – teigė M.Sinkevičius.
Kaip skelbta, į susitikimą buvo iškviestas ir laikinasis finansų ministras, šiuo metu einantis ir laikinojo premjero pareigas R.Šadžius. LSDP vadovo teigimu, kalbant apie partijų norus ir siūlymus Vyriausybės programai, dažnu atveju teko išgirsti neigiamą ministro atsakymą.
„Dažnai finansų ministrams būdingas atsakymas „ne“. Tas atsakymas dažnu atveju ir nuskambėjo. Bet ne dėl to, kad ponas Šadžius kažkaip globėjiškai nenori ar jam nesvarbios kažkurios sritys (...), bet kai kurių dalykų korekcijos ar grįžimas prie jų, ypač mokesčių kontekste, galėtų turėti ne tik neigiamų pasekmių biudžeto pajamų plano vykdymui per mokesčius, bet galėtų reikšti labai liūdnus padarinius iš Europos Sąjungos, kada mes nebegautume arba būtų sustabdytos mums užkontraktuotos RRF lėšos“, – aiškino jis.
„Kiekvienas turime savo norus derinti su piniginės turiniu. Kartais ta piniginė neleidžia atsipalaiduoti“, – konstatavo M.Sinkevičius.
Valstiečiai kelia savo kainą
„Nežinau, kiek dar kuro kurensiu aš čia pirmyn-atgal važiuodamas“, – ateidamas į susitikimą juokėsi „Nemuno aušros“ pirmininkas R.Žemaitaitis.
„Nežinau, gal susiderėsime. Arba ne“, – atsakydamas į R.Žemaitaičio pastabą apie poreikį vis važinėti į Vilnių šyptelėjo LVŽS lyderis A.Veryga.
Jis sakė ateinantis su viltimi gauti daugiau, nei kol kas siūlo „socdemai“: „Visada derybose tikslas yra išsiderėti daugiau. Arba gauti aiškumo, kas tarybos nariams buvo labai svarbu, kad kai kuriuose punktuose, kur lyg ir sutarėme, būtų aiškumas, tarkime, dėl terminų, procentų ir pan. Derėsimės toliau.“
Jau dabar, anot A.Verygos, yra akivaizdu, kad dėl visko, ko valstiečiai nori, susitarti nepavyks, pavyzdžiui, socialdemokratai nesutinka peržiūrėti visos mokesčių reformos.
„Tai mes tada nešame, siūlome tam tikrus taškinius konkrečius pasiūlymus dėl kažkokių mažesnių dalykų, kur mes matome, ir praėjusį kartą, kai kalbėjome, kolegos sakė, kad reikia pasitikslinti su Finansų ministerija tam tikrus skaičius, tai šiandien galėsime pratęsti“, – aiškino politikas.
Ar valstiečiams tinka ministerijos, kurias jiems siūlo „socdemai“?
„Kalbėsimės apie tai. Aš manau, kad čia yra mažiausia problema, tikrai ne nuo to pradėsime ir ne čia bus pagrindinė diskusija“, – paklaustas, ar jam tiktų toks ministerijų pasidalijimas, atsakė A.Veryga.
LVŽS taryba ketvirtadienį nusprendė, kad kol kas pasiekti derybų rezultatai nėra pakankami, kad būtų galima pasirašinėti koalicinę sutartį – tačiau nutarta pokalbius su socialdemokratais ir „aušriečiais“ tęsti.
Nors vyko jau ne vienas derybinių grupių susitikimas dėl koalicinės daugumos, kol kas dar nėra aišku, kurioms partijoms bus deleguoti atitinkami Ministrų kabineto portfeliai.
Vis dar nėra aišku ir kas pasirašys naujosios koalicijos sutartį – ją formuojančių partijų lyderiai ar Seimo frakcijų seniūnai.
Tiesa, šis klausimas turės būti atsakytas, mat LVŽS derasi dėl visos Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos dalyvavimo valdančiojoje daugumoje. Joje dirba šeši valstiečiai, trys LLRA-KŠS atstovai bei du nepartiniai parlamentarai.
Jeigu LSDP sudarys koaliciją su „Nemuno aušra“ bei LVŽ-KŠS frakcija, ši valdančioji dauguma Seime turės 82 mandatus.